Nelikus sienų su Europa, Lietuvoje gali padaugėti narkomanų

Liūdnos prognozės

Lietuvos AIDS centro paskutiniais duomenimis, šalyje žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) yra užsikrėtę 876 asmenys, iš jų 223 - klaipėdiečiai. Dauguma užsikrėtusiųjų - intraveniniai narkomanai. Neoficialiais duomenimis, Lietuvoje yra dešimtis tūkstančių asmenų, vartojančių narkotines medžiagas. Pasak specialistų, nelikus sienų su Europa, narkomanų gali padaugėti.

AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, siekiant apsaugoti jaunimą nuo žalingų įpročių ir sykiu sustabdyti ŽIV plitimą, reikalinga ne tik visuomenės, bet ir Vyriausybės parama.

"Kol kas politikai nesiima radikalių veiksmų stabdant negatyvų procesą. Mūsų valdžios žmonės jau atidėjo įstatymo dėl rūkymo sugriežtinimo viešosiose maitinimo įstaigose vykdymą. Tai rodo savotišką politikų pritarimą šiam ydingam įpročiui, žalojančiam ne tik rūkančiojo, bet ir aplinkinių sveikatą. Rūkymas yra pirmoji pakopa į narkomaniją", - teigė S. Čaplinskas.

"Darbdavių" bijo labiau

"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, ar Europos Sąjungos viduje nelikus sienų Lietuva netaps narkomafijos taikikliu, Klaipėdos VPK atstovas spaudai Albinas Strumyla prisipažino negalįs atsakyti į šį klausimą. "Nelinkęs prognozuoti, kadangi narkotikų kontrabanda - specialistų reikalas", - sakė jis.

Pasak A. Strumylos, narkotinių medžiagų platintojai dažnai nenurodo savo tiekėjų. "Nusikaltėliai nenori kilpos ant kaklo", - aiškino jis. Anot pareigūno, kvaišalų platintojai savo "darbdavių" bijo labiau nei įstatymų.

Aptinka ne tik narkotikus

Vis dėlto Klaipėdos VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) IV skyriaus komisaras inspektorius Sigitas Šatkus tvirtina, kad jų tarnybai žinomi seni kanalai, kuriais į Lietuvą gali patekti narkotikai, tad jie yra ypatingai stebimi.

"Dirbame viršvalandžius, o esant reikalui, mums talkina pasienio ir muitinės tarnybos - į pagalbą ateina kinologai su savo augintiniais", - pasakojo kriminalistas.

Anot jo, narkotikų ieškoti specialiai yra apmokyti vokiečių aviganiai. Tiesa, kvaišalų siuntą, kurioje buvo ir šaunamasis ginklas, kartą aptiko ir spanielis, nors jis yra medžioklinis, o ne tarnybinis šuo.

Dirba iš peties

Pasak Klaipėdos policijos ONTT pareigūnų, iš visų senbuvių ES šalių didžiausią grėsmę kelia Olandija. Mat šioje šalyje legalizuota marihuana ir hašiša - narkotikai, pagaminti iš kanapių.

Tai, kad Klaipėdos kriminalistai dirba iš peties, rodo ir šiemet uostamiestyje sulaikyta didžiulė narkotikų siunta, kai į jų platinimo verslą buvo įsipainioję policijos patruliai.

"Vakarų ekspresas" jau rašė apie šiemet balandžio viduryje Klaipėdos VPK Viešosios policijos Patrulių rinktinę sukrėtusį skandalą, kai du rinktinės vyresnieji patruliai ne tik naktimis saugojo klaipėdiečių ramybę ir gynė juos nuo nusikaltėlių, bet ir uždarbiavo kaip narkotinių medžiagų kurjeriai bei perpardavinėtojai.

Miesto VPK vadovai šią operaciją vertino kaip policijos gretų valymą nuo korumpuotų pareigūnų. Per kratas aptikta 1,1 kg psichotropinės medžiagos metamfetamino bei 50 tablečių psichotropinės medžiagos MDMA.

Liūdna prognozė

Su narkotikų vartojimu susijęs ir ŽIV plitimas. Ar pakankamai skiriama dėmesio darbui su rizikos grupės asmenimis?

Pasak AIDS centro direktoriaus S. Čaplinsko, narkotikus vartoja dauguma prostitucija užsiimančių moterų.

"Pernai atliktos apklausos duomenimis, tokių yra net 80 proc. (1998 m. buvo 23 proc.). Prekiaudamos savo kūnu, jos užsidirba pinigų narkotikams. Yra ir ŽIV užsikrėtusių prostitučių, kurios toliau aptarnauja klientus.

Jei būtų laiku suteikta tinkama pagalba ir gydomas nuo narkotikų priklausomybės, lytines paslaugas siūlančių moterų tarp narkomanų būtų mažiau. Prieinamos medicinos paslaugos, veiksmingas gydymas, konsultacinė parama padėtų sumažinti lytiškai plintančių ligų, tarp kitų - ir ŽIV infekcijos plitimą", - teigia S. Čaplinskis.

Europos ŽIV monitoringo centras Lietuvą šiuo metu priskiria mažo ŽIV ir AIDS paplitimo šalių grupei. Palyginti su kaimynais, ŽIV infekcijos paplitimas 100 tūkst. gyventojų 2003 m. Lietuvoje siekė 24,4 atvejo, Baltarusijoje - 49,7, Latvijoje - 112,9, Estijoje - 272,2, Kaliningrado srityje - 470, Rusijoje - 169,6 atvejo.

AIDS centro vadovas pripažįsta, kad, nepaisant gerų rodiklių, Lietuvoje nepakankamai dėmesio skiriama darbui su rizikos grupės asmenimis: "Jeigu narkomanijos, ŽIV/AIDS prevencijai nebus skirtas pakankamas finansavimas, dabar, kai galime laisvai važinėti po visą Europą, padėtis gali pasikeisti į blogąją pusę".

Šiek tiek statistikos

Lietuvos AIDS centro atstovė spaudai Vilma Budėnienė "Vakarų ekspresą" informavo, kad šiemet žmogaus imunodeficito virusas buvo nustatytas 24 asmenims, iš kurių 23 - vyrai. Vienam, per 50 metų turinčiam asmeniui, ŽIV nustatyta vėlyvoje - AIDS stadijoje.

14 naujų ŽIV atvejų išaiškinta Klaipėdos mieste. Užsikrėtusiųjų ŽIV amžiaus vidurkis - 34-eri metai. 19 asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus, po 2 - heteroseksualių ir homoseksualių lytinių santykių metu, vieno ŽIV infekuoto asmens užsikrėtimo kelias neaiškus. Iš 876 infektuotojų ŽIV daugiau nei 80 proc. šia infekcija užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus.

Pastaruoju metu dažnėja atvejų, kai apsvaigimo efektas sustiprinamas papildomai leidžiantis medikamentus: apauriną (generinis pavadinimas - diazepamas), relaniumą, dimedrolį. Pastarąjį, narkotikų vartotojų teigimu, nesunku įsigyti turgavietėse.

Pagal socialinę charakteristiką, dauguma ŽIV infekuotų asmenų turi ilgą švirkščiamųjų narkotikų vartojimo stažą - vidutiniškai apie penkerius metus. Tačiau yra ir tokių asmenų, kurie intraveninius narkotikus vartoja 10-20 metų.

98 proc. ŽIV infektuotų intraveninių narkotikų vartotojų yra užsikrėtę hepatito C virusu ir apie 10 proc. - hepatito B virusu. 67 proc. visų ŽIV infekuotų asmenų Lietuvoje yra bent kartą teisti.

Iki šiol Lietuvos AIDS centre buvo nustatytos 84 ŽIV infekuotos moterys, iš jų keturios pastojo. Taip pat išsiaiškinta, jog 19 ŽIV infekuotų moterų vertėsi arba verčiasi prostitucija. Dauguma ŽIV infekuotų moterų vartoja narkotikus.

Todėl, pažymi AIDS centro specialistai, atsižvelgdami į ŽIV epidemiologinę situaciją, akušeriai ginekologai turėtų aktyviau raginti nėščiąsias atlikti ŽIV testą ir jas konsultuoti.

V. Budėnienė primena, kad Lietuvos AIDS centre veikia Moterų sveikatos, Narkotikų žalos mažinimo, Psichologinės pagalbos, Jaunimo ir kiti kabinetai. Juose anonimiškumas garantuojamas. AIDS centre taip veikia nemokama pagalbos linija - 8 800 01111.

Uostamiestyje padėtis valdoma

Ketvirtadalis visų užsikrėtusiųjų žmogaus imunodeficito virusu gyvena Klaipėdoje. Uostamiestyje ŽIV paplitimo rodiklis 100 tūkst. gyventojų daugiau nei keturis kartus viršija šalies paplitimo rodiklį.

Tačiau, pažymi Klaipėdos priklausomybės ligų centro (jo įskaitoje yra 624 narkomanai) socialinė darbuotoja Snieguolė Gelžinytė, situacija būtų nevaldoma, jeigu uostamiestyje neveiktų švirkštų keitimo kabinetai.

"Uostamiestis - pirmasis miestas šalyje, kuriame 1997 m. pradėta įgyvendinti Narkotikų žalos mažinimo programa - asmenims, vartojantiems intraveninius narkotikus, buvo įsteigtas švirkštų keitimo kabinetas", - pasakojo S. Gelžinytė. Šiuo metu šis kabinetas įsikūręs Puodžių g. 17.

Antrasis toks kabinetas buvo įkurtas 2001 m. (Taikos pr. 119). Tais metais abiejuose kabinetuose buvo pakeista per 47 tūkst. švirkštų, 2002 m. - per 84 tūkst., pernai - per 98 tūkst.

"Įsivaizduokite, kas dėtųsi uostamiesčio gatvėse, jeigu narkomanai neturėtų galimybės pasikeisti švirkštų. Jie tikrai užsikrėstų ŽIV, sykiu iškiltų reali grėsmė klaipėdiečiams bei miesto svečiams", - įsitikinusi socialinė darbuotoja.

Kabinetuose dirbantys buvę narkomanai (jie dalyvauja metadono programoje) kasdien lankosi vietose, kur būriuojasi narkomanai - surenka panaudotus ir išduoda naujus vienkartinius švirštus.

Be 624 narkomanų, kurie yra Priklausomybės ligų centro įskaitoje, kasmet išaiškinami nauji asmenys, vartojantis leidžiamus narkotikus. Nuo 2001 iki 2003 metų Klaipėdoje buvo nustatyta 814 naujų narkomanų. Teigiama, kad visi jie dabar lankosi švirkštų keitimo punktuose.

"Prireikė nemažai laiko, kad įgytume narkomanų pasitikėjimą. Jeigu policijai išduotume jų susibūrimo vietas, šie daugiau nesikreiptų pagalbos į mus, o ŽIV infekcija žaibiškai išplistų po visą miestą", - sako S. Gelžinytė.

Jūratė MAZAJEVA