Netikros ligos gali brangiai kainuoti.

Atšilus orams ne vienam žmogui kyla pagunda pasidaryti laisvo laiko tariamos ligos sąskaita

Atrodytų, vasara - ne ligų metas. Vis dėlto ir šiltaisiais metų mėnesiais išduodamų nedarbingumo pažymėjimų nesumažėja.
Žinoma, nors žmonės rečiau peršąla, bet padaugėja sunkių, net invalidumą sukeliančių traumų, paūmėja lėtinės ligos. Karšti vasaros orai ypač nepalankūs tiems, kurie serga širdies-kraujagyslių ligomis.
Tačiau vasarą atsiranda ir nemažai netikrų ligonių. Gavę nedarbingumo pažymėjimą, tokie žmonės uogauja, dirba daržuose, dalyvauja įvairiuose renginiuose, laiko egzaminus aukštosiose mokyklose, verslo reikalais kerta valstybės sieną, išvažiuoja turistinėn kelionėn ar aplankyti mamos Baltarusijoje.

Grėsmės nepaiso

Dažniausiai simuliuojamos lėtinės ligos - radikulitas, venų išsiplėtimas, kraujospūdžio padidėjimas, kvėpavimo takų susirgimai. Norintys nepagrįstai gauti nedarbingumo pažymėjimą kartais teisinasi vaiko slauga ir panašiai.
Kaip rodo praktika, gauti nedarbingumo pažymėjimą nesergant Lietuvoje nėra labai sunku, kartais dėl to net nereikia ateiti pas gydytoją.
Pavyzdžiui, vienai gyventojai išvykus į Didžiąją Britaniją, jos vyras sugebėjo įtikinti gydytoją išrašyti žmonos vardu nedarbingumo pažymėjimą, o po to - tvarkingai jį pratęsinėti.
Tokį melą išsiaiškinti nėra labai sunku. Dėl šio atvejo iškelta baudžiamoji byla, ir jis toli gražu ne vienintelis Lietuvoje.

Bėga nuo nedarbo

Nedarbingumo pažymėjimų staiga padaugėja, kai kurioje nors įmonėje prasideda etatų mažinimas arba baigiasi darbo sutarties galiojimo laikas. Gresiant atleidimui iš darbo žmonės staiga prisimena visas savo ligas, išpučia menkiausius negalavimus, ir prasideda ligų maratonas.
Ne visi žino, kad ligos pašalpa skiriama tik dėl tos ligos, kuri atsirado iki atleidimo iš darbo, tai yra, dėl kurios apdraustasis prarado darbo pajamas. Sakykim, prieš jį atleidžiant žmogus susirgo bronchitu, o jau po atleidimo dienos jam prasidėjo skrandžio negalavimai. Tokiu atveju ligos pašalpa bus sumokėta tik už pirmosios ligos laikotarpį.

"Sodros" sekliai

Ar sveikatos priežiūros įstaigos pagrįstai išduoda nedarbingumo lapelius, kontroliuoja "Sodros" Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus, taip pat jos teritorinių skyrių gydytojai.
Nemažai darbdavių prašo "Sodros" patikrinti, ar jų darbuotojai pagrįstai gavo arba pratęsė nedarbingumo pažymėjimą. Tačiau tie prašymai dažnai būna pavėluoti. Kai nedarbingumo lapelis užbaigtas, "Sodros" gydytojas gali daryti išvadas tik pagal įrašus medicininėje dokumentacijoje, o ji tokiais atvejais būna ypač gerai sutvarkyta.
Darbdavys, turintis informacijos, kad jo darbuotojas pažeidinėja elgesio taisykles nedarbingumo metu ar kad nedarbingumo pažymėjimas išduotas nepagrįstai, turėtų kuo anksčiau apie tai pranešti "Sodros" teritoriniam skyriui.
Jei nedarbingumo pažymėjimas dar neužbaigtas, apdraustojo nedarbingumas tikrinamas Gydytojų konsultacinėje komisijoje, kuri, dalyvaujant "Sodros" gydytojui, įvertina, ar žmogus tikrai yra nedarbingas. Nustačius, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas nepagrįstai ar pažeidžiant Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisykles, jau išmokėta ligos pašalpa išieškoma iš gydymo įstaigos, išdavusios ar tęsusios šį pažymėjimą.

Girtauja ir gudrauja

Darbdaviai kartais skundžiasi, kad jiems užtikus darbuotoją darbo vietoje girtą, šis dingsta iš darbo vietos, o po kurio laiko atneša nedarbingumo pažymėjimą.
Tokiu atveju darbdavys turėtų surašyti aktą ir nedelsdamas kreiptis į "Sodrą", kad tokio staiga "susirgusio" darbuotojo nedarbingumas būtų patikrintas. Kai nedarbingumo pažymėjimas jau pateikiamas apmokėti, nustatinėti neblaivumą būna per vėlu.
Ne tik gydantis gydytojas, bet ir "Sodros" gydytojai turi teisę nustatyti paciento elgesio taisyklių pažeidimus laikino nedarbingumo metu.
Taisyklės pažeidžiamos, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo paskirtu laiku neatvyksta pas gydytoją arba atvyksta neblaivus, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, neatlieka paskirtų gydymo bei diagnostikos procedūrų.

Taisyklės ir išimtys

Asmuo, kuriam išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, pasirašo, kad su šiomis taisyklėmis susipažino.
Pasak "Sodros" Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistės Jūratės Bimbirienės, vertinant ligonio veiksmus atsižvelgiama į jo ligą.
Jei žmogus nedarbingumo lapelį gavo susilaužęs ranką, jis nenusižengs nustatytai tvarkai vaikščiodamas su reikalais.
Tačiau tokia išimtis negalios ligoniui, sergančiam išemine širdies liga ar padidintu arteriniu kraujo spaudimu, nes dėl tų pačių veiksmų liga gali paūmėti, būtų pratęstas nedarbingumo laikotarpis. Taisykles pažeidžia ir tie, kurie nedarbingumo pažymėjimą gauna šeimos nariui slaugyti, o vaikščioja į darbą, po įvairias institucijas, laikyti egzaminų, dirbti, vykti į užsienį ir panašiai.

Baudžia patys save

Daugelio traumų priežastis būna alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų naudojimas.
Nedarbingumo pažymėjimai neduodami asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipiasi neblaivūs ar apsvaigę, taip pat kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis.
Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją, "Sodros" teritorinio skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas gali neskirti ligos pašalpos arba jos mokėjimą nutraukti.
Deja, Lietuvoje dar daug išimčių, o ir žmonės labai mėgsta kurti savas, jiems patogias taisykles. Šeimos gydytojai, nenorėdami pyktis su savo pacientais, dažnai jiems nuolaidžiauja. Taip atsiranda sąlygos piktnaudžiauti.