Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo liberalizuoti pagalbinio apvaisinimo taikymą, tačiau tam prieštarauja konservatoriai. Todėl apsispręsti dėl šio klausimo palikta koalicijos partneriams ir Seimui.
Parengti du variantai
SAM siūlo liberalų pagalbinio apvaisinimo taikymo
variantą, pagal kurį pasinaudoti
dirbtiniu apvaisinimu galėtų ne tik juridiškai įregistruotos šeimos, bet ir partnerystę deklaruojančios poros. Taip pat būtų leidžiama sukurti daugiau negu tris embrionus ir juos šaldyti.
“Mes esame pasiruošę pateikti liberalų variantą, tačiau žinodami kiek kitokį negu mūsų konservatorių požiūrį pasiūlėme Vyriausybei apsispręsti - ar gali dirbtinis apvaisinimas būti taikomas ne tik šeimoje. Mes manome, kad turėtų būti laisvesnis variantas. Taip pat mes siūlome leisti šaldyti embrionus ir leisti jų sukurti neribotą skaičių”, - sakė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
Pasak jo, visas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas su alternatyvomis bus pateiktas Seimui, kai jį apsvarstys koalicijos partneriai.
“Tai ne sveikatos apsaugos, o pasaulėžiūros klausimas. Todėl SAM neturi spręsti tokių dalykų. Mediciniškai yra viskas įmanoma, o kokia nuomonė dominuoja Seime, tokia tegu ir būna”, - teigė sveikatos apsaugos ministras.
SAM darbo grupės parengtoje laisvojoje alternatyvoje siūloma įteisinti lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp sutuoktinių, leisti embrionus šaldyti ir neriboti jų sukuriamo kiekio. Griežtojoje alternatyvoje, kuri parengta atsižvelgus į oponentų nuomones, reikalaujama lytinių ląstelių donorystę leisti tik tarp sutuoktinų, drausti embrionų šaldymą ir sukuriamų embrionų skaičių apriboti iki trijų.
A.Čapliko teigimu, priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą būtų svarstoma ir galimybė šias procedūras kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pasak jo, tam reikėtų kelių šimtų tūkstančių litų.
“Jeigu tai yra liga, jos gydymas turi būti kaip ir kitų ligų kompensuojamas. Aš manau, tai yra teisinga”, - sakė A.Čaplikas.
Įstatymo nėra
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas apibūdinamas kaip liga, kurią būtina gydyti. Lietuva ir Latvija vienintelės Europos Sąjungoje (ES) nekompensuoja išlaidų nei nevaisingumui gydyti, nei vaistams. Kitur kompensuojama arba viena, arba kita.
Iki šiol Lietuvoje nevaisingumo, priešingai nei kitų ligų, gydymas reglamentuojamas ne įstatymais, o prieš dešimtmetį pasirašytu ministro įsakymu, nors Civilinis kodeksas reikalauja priimti įstatymą.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti dar 2003 m. Nuo to laiko jis klaidžiojo po įvairių klerkų stalčius, o pernai buvo grąžintas tobulinti.
A.Čapliko sudaryta darbo grupė parengė liberalų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. Tad Vyriausybei svarstyti buvo pateiktos dvi alternatyvos - laisvoji ir griežtoji.
Nevaisingų daugėja
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus sutuoktinių porų, kurios neturi atžalų, apie 50 tūkst. iš šių šeimų gali būti nevaisingos. Nevaisingų šeimų kasmet padaugėja maždaug 2 tūkst., tačiau tyrimai atliekami tik 43 proc. šeimų, 24 proc. ieško specializuotos pagalbos ir tik apie 2 proc. siekia dirbtinio apvaisinimo.
Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, 15-18 proc. porų skundžiasi vaisingumo sutrikimu arba yra nevaisingos. Po keliolikos metų ši problema gali kamuoti net kas trečią šeimą.
Besikreipiančiųjų dėl dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet daugėja. Per metus atliekama iki 500 tokių procedūrų. Tai sudaro vos 20 proc. poreikio - vienos šeimos gydymui neturi pinigų, kitos jo atsisako dėl religinių nuostatų.
Lietuvoje po dirbtinio apvaisinimo pirmieji vaikai gimė 1994 m., o šios procedūros pradėtos 1997 m.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą