Niekas negimsta piktas,

Psichologija

Anot psichologo Andrejaus Bokovikovo, pyktis yra ligų šaltinis - tokių kaip galvos skausmas, depresija, hipertonija, širdies veiklos sutrikimas, opa. Pyktis randasi žlungant mūsų viltims ir planams, nešant per didelę naštą. Kita vertus, pyktis gali mus pastūmėti susikurti geresnį gyvenimą. Nelygu kaip jį nukreipsi.

Ar padidėjęs dirglumas gali būti depresijos požymis?

Depresijai būdingas tai, kad žmogus užsisklendžia ir tampa pasyvus, - aiškina psichologas. - Depresija ir dirglumas - tai organizmo krizė. Tokiu atveju geriau pabūti vienam, neplanuoti didelių darbų, vengti didelio žmonių susibūrimo vietų. Dažniausiai nekontroliuojami pykčio protrūkiai rodo vidines asmenybės problemas.

O galbūt pervargimą?

Taip, chroniškas pervargimas gali ir angelą paversti monstru. Ypač jeigu kalbame apie nepataisomą darboholiką. Ateina momentas, kai žmogus ima neadekvačiai reaguoti į išorės dirgiklius, išlieja agresiją ant aplinkinių. O viskas dėl to, kad negali nė minutės pabūti be darbo.

Ką patartumėte tokiems žmonėms?

Praktiškai nieko, nes jie neklauso patarimų. Kol žmogus pats nesuvoks, kad jo nervingumo priežastis yra nuovargis, niekas nepasikeis. Reali išeitis iš šios situacijos atsiras tik tuomet, kai žmogus pripažins, jog darbas jam tapo priemone gelbėtis nuo dvasios vienatvės. Stabilizuoti nuotaikas gali muzikos terapija, hipnozė, autogeninė treniruotė. Labai apleistais atvejais reikalinga psichoterapija.

Tikriausiai depresija ir nuovargis nėra vienintelės chroniško dirglumo priežastys?

Disforija, arba blogos nuotaikos sindromas, atsiranda iš bendro nepasitenkinimo gyvenimu. Neseniai į mane kreipėsi moteris, kurią labai erzino kolegos, kabinete nuolat uždarantys orlaidę. Jos problemą mes pavadinome atviros orlaidės efektu. Pasirodė, jog tikroji konfliktų priežastis buvo jos kolegių kalbos apie vaikus ir šeimos reikalus. Toji moteris buvo vieniša. Vienatvės problema transformavosi į "orlaidės problemą".

Kitas pavyzdys. Moteris nesutaria su savo vyru, negali susitaikyti su jo ydomis. Bet jo nepalieka. Kodėl? Todėl, kad nesugeba gyventi juo nesirūpindama. Nepaisant to, kad jis - alkoholikas.

Natūralus meilės ir artumo poreikis šiuo atveju įgauna neurotinį pobūdį. Ji kenčia vyro trūkumus, pergyvena konfliktą po konflikto ir stumia save į neurozę.

Kaip jai derėtų elgtis?

Svarbiausia - suvokti priežastį. Ji negali mesti vyro ne todėl, kad labai jį myli. Ji paprasčiausia gauna naudos iš tokių santykių ir negali elgtis kitaip. Moteris būtinai turi turėti pasirinkimo laisvę. Tokią, kad galėtų spręsti, likti jai su šiuo žmogumi ar ne. Arba ji sugebės atrasti kitas elgesio formas, arba jiems geriau išsiskirti.

Ką daryti, kai tave ima nervinti visi žmonės?

Jeigu turime savivertės problemą, tuomet natūralus saviraiškos poreikis tampa neurotinis. Žmogus nuolat lygina save su kitais. Jis netgi provokuoja situacijas, kurios patvirtina jo pranašumą.

Pirmiausia reikėtų suvokti šią savo tendenciją, susigaudyti savyje: kodėl manęs nemėgsta, kodėl aš taip darau. Tai sunkus darbas su savimi, geriau jį dirbti vadovaujant psichoterapeutui.

Ar gali piktumas būti naudingas?

Pyktis yra pavojingas. Jis yra tokių ligų, kaip galvos skausmas, depresija, hipertonija, širdies veiklos sutrikimas, opa, šaltinis. Kita vertus, pyktis - tai energijos forma. Išmintingai nukreipta, ji gali stumti reikalus į priekį. Tai savotiškas impulsas, kuris suteikia mums galimybę susikurti geresnį gyvenimą. Tačiau visų pirma turime savęs paklausti: "Kodėl aš toks piktas? Kodėl mane tai erzina?" Prisipažinkite, jog pykstate, neneikite šito. Analizuokite savo pyktį, pamąstykite - ar jis atitinka situaciją.

Mokykitės valdytis. Galbūt jūs paprasčiausiai pakliuvote į situaciją, kurios negalite pakeisti? Tuomet pasistenkite ją priimti. Kvėpuokite giliau, atsipalaiduokite. Svarbiausia - neeikvokite vertingos energijos audringam savo padėties išgyvenimui. Susikoncentruokite į problemos sprendimą, ir pyktis taps jūsų sąjungininku.

10 būdų įveikti pyktį

1. Išloškite laiko. Suskaičiuokite iki dešimties.

2. Paeikite į šalį nuo žmogaus, sukėlusio jumyse audrą. Gydo ne tik laikas, bet ir atstumas. Pasivaikščiokite. Judėjimas padeda.

3. Jeigu išties nieko neįmanoma pakeisti, palikite viską kaip yra.

4. Nebūkite kategoriški. Venkite tokių žodžių kaip "visada", "niekada".

5. Paklausykite. Jūs taip pat galite klysti. Tačiau įvertinti, ar esate teisus, ar ne, galėsite tik tuomet, kai numalšinsite susierzinimą.

6. Pykstate ant mylimojo? Apkabinkite jį. Nesinori šito daryti? Tai rodo dar daugiau priežasčių jį apkabinti.

7. Klaidos - tai natūrali ir gana vertinga mūsų gyvenimo dalis. Kai mes jas bandome slėpti, dažniausiai patiriame nesėkmę. Klaidos pripažinimas ir atsiprašymas sumažins jūsų pyktį.

8. Žiūrėkite į priekį. Paklauskite savęs: kas blogiausia gali atsitikti šioje situacijoje? Dažniausia mes supykstame dėl menkniekių.

9. Stebėkite ir apibūdinkite savo pyktį. Nuolat fiksuokite, kas jį sukelia. Jeigu matote, kad turite pykčio nuostatą - tai yra jūs tiesiog nusiteikęs pykti, paprašykite artimųjų jums padėti. Sugebėjimas paprašyti veikti išvien - tai stiprybės ir brandos požymis, o ne silpnumo, kaip dauguma žmonių yra linkę manyti.

Išversta iš užsienio spaudos