Nori operuotis - atsinešk savo kraujo

Donorystė

Nepaisant, jog dėl kraujo trūkumo gydytojams tenka atidėti planinių operacijų datą, Lietuvoje vis dėlto bus įvesta neatlygintina donorystė.

Pasak Nacionalinio Vilniaus kraujo centro direktoriaus Vytenio Kalibatos, to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos.

Kuriami pacientų kraujo bankai

Kad operuojamiems ligoniams nepritrūktų kraujo, Vakarų valstybėse, kuriose yra neatlygintina donorystė, sykiu kuriami ir pacientų kraujo bankai.

Vokietijos, Švedijos, Danijos ir kitų šalių gyventojai turi galimybę iš anksto pasirūpinti, jog ligos, ar nelaimės atveju, jiems operacijos metu būtų perpiltas ne donoro, o savas kraujas.

Pasak "Vakarų ekspreso" kalbinto Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo chirurgo Romaldo Sakalausko, tokia praktika jau seniai taikoma senbuvėse Europos Sąjungos šalyse. Kai žmogui perpilamas jo paties kraujas yra minimali rizika komplikacijų.

Ar užsienyje taikoma praktika, kai į operacinę ligonis "atsineša" savo paties kraujo, prigis ir Lietuvoje?

Sveikatos apsaugos ministerija net nesvarsto tokios galimybės. Mat Vilniaus kraujo centro vadovo teigimu, pacientų kraujo bankai yra komercinė medicina.

"Užsienyje kraujas (eritrocitų masė) dažniausiai įšaldomas tų žmonių, kurie dalyvauja taikos misijose, - aiškino V. Kalibatas. - Kraujo bankai praktikuojami tose šalyse, kuriose yra stichinių nelaimių, pavyzdžiui, žemės drebėjimų, rizika, ar pan.

Tad kraujo įšaldymas nėra populiarus. Juolab kad Vakarų šalyse tokia praktika pradėta taikyti tik prieš dešimt metų."

Aukoja kraujo

V. Kalibatas, kitaip nei ligoninių vadovai, įsitikinęs, jog Lietuvoje įvedus neatlygintiną donorystę, nepritrūks kraujo. "Tiesa, kad žmonės suprastų, jog kraujas nėra prekė, neatlygintina donorystė turi būti įvedama palaipsniui, - komentavo Vilniaus kraujo banko direktorius. - Šiemet jau padarytas žingsnis to link - vietoj 57 Lt už kraują mokama 40 Lt.

Netiesa, kad pastaruoju metu donorais yra tik bedarbiai ir menkas pajamas turintys asmenys. Kiekvienas padorus žmogus ne tik aukotų, bet ir aukoja kraujo savo artimiesiems."

Nepaisant, jog donorai visapusiškai ištiriami, perpilant svetimą kraują, visuomet yra rizika užsikrėsti infekcine liga.

Specialistai pažymi, kad daug saugiau, kai ligoniui yra perpilamas jam žinomo žmogaus, o dar geriau - artimojo kraujas.

Donorystė - šansas pasitikrinti sveikatą

Vilniaus kraujo centro direktorius J. Kalibatas "Vakarų ekspresui" sakė pats daug metų buvęs donoru. "Duoti kraujo - reiškia būti visiškai sveikam, - akcentavo gydytojas. - Dabar nebegaliu būti donoru, kadangi mano kraujas nebeatitinka visų Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytų indikacijų.

Žmonės, aukojantys kraujo, ne tik atlieka kilnų darbą, bet ir turi puikią galimybę nemokamai pasitikrinti sveikatą.

Įstatymo taip pat numatyta, kad tądien, kai žmogus duoda kraujo, jam priklauso poilsio diena. O žmonės, kurie be jokio atlygio 40 kartų duos kraujo, turės galimybę gauti valstybės pensiją."

Reali situacija

Pasak Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio, duoti kraujo be jokio atlygio - kilnus poelgis. Tačiau, pažymi vyriausiasis gydytojas, mūsų visuomenė kol kas nėra tam pasirengusi.

"Pastaruoju metu dėl kraujo trūkumo tenka nukelti mažiau sudėtingas planines operacijas, - sakė V. Janušonis. - Tačiau pacientams, besigydantiems Klaipėdos ligoninėje, laiku suteikiama pagalba - reikiamų kraujo grupių atsivežame iš Viliaus ir Kauno.

Jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga "Vakarų ekspresui" sakė, kad šiuo metu planiniams pacientams, belaukiantiems operacijos, kraujo netrūksta tik todėl, nes patys medikai intensyviai dirba su sergančiųjų artimaisiais. Pasak J. Sąlygos, ligonių artimieji patys aukoja kraujo, arba suranda tinkamą donorą.

Pacientams, operuojamiems Klaipėdos apskrities ligoninėje, kraujo dažniausiai aukoja gydytojai anesteziologai ir reanimatologai.

Uostamiesčio ligoninių vadovai nedrįsta prognozuoti, kas bus tuomet, kai įsigalios neatlygintina donorystė. Aišku tik viena, kad Lietuvoje į operacinę negalėsime atsinešti savo kraujo.

Tad gali būti taip, kad patiems ligoniams, ar jų artimiesiems reikės užsiimti donorų paieškomis.

Jūratė MAZAJEVA