Sveikata ir mityba
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per 1,7 milijardo planetos žmonių turi antsvorį. Amerikoje oficialiai paskelbta nutukimo epidemija. Europoje 34 procentai moterų ir 45 procentai vyrų kenčia nuo antsvorio, daugėja vaikų, susergančių antrojo tipo cukralige.
"Šiais pertekliaus laikais žmonės gali leisti sau "apsiryti", praranda saiką ir kontrolę, valgymas tampa priklausomybe, ir neretai žmogus savo problema susirūpina tik peržengęs ribą, kai jam nebegali padėti nei medicina, nei jis pats sau", - sakė endokrinologas Andrejus Levingeris, turintis savą "nutukimo teoriją".
Paveldimumas ar malonumo nuodėmė?
"Nutukimui ir su juo susijusioms ligoms gydyti skiriamos milžiniškos lėšos, tačiau visų nutukimo sukeltų ligų medicina kontroliuoti nebegali. Genetinis nutukimo perdavimas dar tiksliai neištirtas, tačiau gali būti, nutukimui įtakos turi keletas genų, svarbių energijos įsisavinimui ir perdavimui", - sakė gydytojas, pateikęs pavyzdį apie amerikiečių atliktą bandymą su dvyniais, atiduotais auginti skirtingiems įtėviams: po kelerių metų pasirodė, jog abu vaikai - nutukę, nors vieną augino apkūnūs žmonės, kitą - liesučiai.
"Tačiau tokių paveldimų būklių iš tikro nėra ypatingai daug, ir pagrindinė nutukimo problema yra kalorijų perteklius ir nesirūpinimas mitybos režimu", - sako gydytojas.
Prancūzijoje atlikta šeimos gydytojų apklausa parodė, jog net medikai galvoja, jog patys nutukėliai turi išspręsti savo problemą - daktarai jiems niekuo padėti nebegali.
"Katalikiškoje šalyje iškyla klausimas: kiek mes turime rūpintis savo siela, ir kiek - kūnu? Juk ši religija akcentuoja atsižadėjimą, kančią, tam tikrais momentais - pasninkus. Apie tai kalbu dėl to, kad viena svarbiausių nutukimo priežasčių yra MALONUMAS valgyti. Tačiau jeigu manysime, kad esam sukurti pagal Dievo atvaizdą, tai šį sunku įsivaizduoti nutukusį", - pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo pokalbininkas.
Gydytojas sako, jog dručkiai patiria ir visuomenės spaudimą. Manoma, jog nutukėliai neva nevalyvi (jų prakaito kvapas aštresnis), tingūs, neturintys valios, tad ir darbininkai, ir partneriai iš jų nekokie. Tokia "ideologija": lieknumas garantuos tau sėkmę visose gyvenimo srityse. O storuliai dėl to patiria dar didesnį stresą ir nebegali sustoti valgę.
Močiutės nusipelnė pylos
"Bėda ta, jog savo būsena ir būkle susirūpiname tada, kai tampa akivaizdu, jog esame aptukę. Norėčiau priminti, jog taisyklingos mitybos įgūdžius formuojame nuo vaikystės. Mesiu akmenėlį į močiučių daržą. Jos augina vaikus, kurių gimdytojai užsiėmę arba išvykę uždarbiauti į užsienį. Vaikus, išgyvenančius išsiskyrimo stresą ir liūdesį, jos "pamyli" kalnais riebių gardėsių. Ir tokia meilė kartais peržengia sveiko proto ribas, - sakė gydytojas.
- Kita vertus, jaunos šeimos neatsispiria mąstymo stereotipams, esą mažylis turi būti rausvas, putlus rubuilis. Bet iš tikrųjų mes programuojame dručkio ateitį. Meilę reikėtų reikšti kitaip, kad maistas netaptų priklausomybe ir vieninteliu nusiraminimo būdu nuo pat vaikystės".
Kol kas Lietuvos paaugliai - vieni liekniausių Europoje, tačiau situacija greitai keičiasi, ir mūsų vaikai vis dažniau dėl nutukimo suserga II tipo, arba vadinamaja suaugusiųjų žmonių cukralige.
Deja, lietuvės 35- 40-ies metų amžiaus moterys - vienos labiausia nutukusių Europos Sąjungoje. Nors nutukusių vyrų yra mažiau, bet šie sparčiai vejasi moteris.
Priklausomybė nuo maisto yra viena iš psichinių būsenų išraiškų. Kraštutiniu atveju susergama anoreksija ir bulimija. Ką daryti, kad nesirgtume?
"Turime išmokti mylėti save, ir savo artimą, jei turėsime galvoje, kiek šiems reikės atsidavimo, slaugant 160 kilogramų sveriantį žmogų po jį ištikusio insulto", - įspėja pašnekovas. Taigi meilę reikia įrodyti veiksmais.
Nepusryčiaujantys linkę tukti
"Mūsų organizmas - tai biocheminė mašina, veikianti laikantis tam tikrų taisyklių. Maistas į mūsų organizmą turi patekti reguliariai ir maždaug tuo pačiu laiku. Svarbiau netgi ne tai, ko ir kiek suvalgome, o valgymo laiko režimas", - tikina gydytojas. Pasak specialisto, turime valgyti keturis - penkis kartus per dieną.
"Jums atrodo, kad galite sau leisti nevalgyti pusryčių, tačiau atsibudus yra daug didesnis rūgštingumas ir kraujyje daugiau kortizolio, tai reiškia, organizmas pasiruošęs gauti energijos. Kiekvienas sveikas žmogus iš ryto jaučia nedidelį alkį; jeigu jūs to nejaučiate, - vadinasi, turite genetinį polinkį tukti. Ir tai jau problema.
Kovoti su rytiniu šleikštuliu ar pykinimu padės imbieras arba keletas citrinos rūgšties lašų į vandens stiklinę. Pusryčiai turi būti pakankamai lengvi: košė, virtos daržovės, iš esmės - angliavandenių ir baltymų mišinys. Galite sukirsti gabalėlį virtos ar rūkytos mėsos arba žuvies, nes tuomet ilgiau išliks sotumo jausmas.
Geriausia pusryčiams iš vakaro išsivirti daržovių - morkų, burokėlių ir valgyti jas su liesu padažu - virtas daržoves organizmas lengviau įsisavina, jose pakanka ląstelienos, vitaminų ir angliavandenių. Ne visai tiesa, jog verdant žūsta daug vitaminų.
Manai, ryžiai tos ląstelienos turi nedaug, tad patartina valgyti avižinę, grikių, laukinių ryžių arba penketo grūdų mišinių košes. Sausi grūdų mišiniai su razinomis ir riešutais - pernelyg kaloringi.
Kaip "įgrūsti" vaikui košę? Gydytojas nepataria šito daryti: nereikia versti vaiką suvalgyti pilną lėkštę, pakaks ir keletos šaukštų. Po kelių mėnesių atsiras sąlyginiai refleksai, lengvas rytinis alkis, ir vaikas pats norės košytės. Suaugusiam suformuoti teisingus mitybos įpročius prireiks 1-1,5 metų.
Turbūt nereikia nė sakyti, jog valgant nevalia "rietis", aiškintis santykių, auklėti vaikų ar kalbėtis apie problemas - stresas didina alkio jausmą.
Prieš dietas ir vegetarizmą
Nesuformavus valgymo kultūros tradicijų ir nepakeitus gyvenimo įpročių, išlaikyti stabilų svorį veik neįmanoma. Jeigu esame linkę malšinti stresą, persivalgydami vakare, svarbiau yra pasikonsultuoti su psichologu nei su endokrinologu ar dietologu. Pirmiausia turime surasti kitų būdų savo psichologinėms problemoms išspręsti.
A. Levingeris nėra vegetarizmo šalininkas, nes nevalgant mėsos, organizmui trūksta tam tikrų nesintezuojamų amino rūgščių ir vitaminų, ir dėl to žalojama sveikata. Mokslininkų jau įrodyta, jog žmonės, laikęsi dietų, antrojoje gyvenimo pusėje priauga daug daugiau svorio, negu tie, kurie dietų niekada nesilaikė.
"Taip, laikydamasis dietos, tu esi kankinys, o iškankintas organizmas būtinai "atkeršys" tuo, jog dietą nutraukus, svoris išaugs du kartus. Nūnai populiari Atkinsono dieta, kai visiškai atsisakoma angliavandenių, iškart paverčia žmogų irzliu pikčiurna, atsiranda endokrinologinių problemų. Ilgas dietos laikymasis sukelia kepenų ir širdies raumenų pakenkimus", - įspėjo pokalbininkas.
"Palaikyti stabilų svorį yra darbas. Ne nesėkmės baimė, ne visuomenės spaudimas turėtų būti priežastis mesti svorį - turi suprasti, jog tai darai dėl savęs, dėl to, kad galėtum mėgautis savo darbu, veikla, ilgiau pabūti šiame pasaulyje su vaikais", - sakė gydytojas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą