Aiškinantis ligų išsivystymo priežastis, vis didesnis dėmesys skiriamas mitybos įpročiams ir gyvenimo būdui. Daugėja mokslinių įrodymų, kad polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 trūkumas maiste didina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Daugelyje Europos šalių ir JAV viena labiausiai paplitusių ligų yra aterosklerozė, nuo kurios miršta beveik pusė gyventojų. Ypač dažnai ja serga vyresni nei 40 metų žmonės, vyrai - 3-4 kartus dažniau. Ši lėtinė liga siaurina kraujagyslių spindį, sukelia trombozę, todėl išsivysto išeminė širdies liga, miokardo infarktas, galvos smegenų insultas ir kt. Kai kurių šalių gyventojai, pavyzdžiui, Grenlandijos eskimai ir pajūrio japonai šia liga serga kur kas rečiau. Ištyrus eskimų mitybos įpročius nustatyta, kad jie per dieną vidutiniškai suvartoja 400 g banginių ir ruonių mėsos bei apie 80 g žuvies. Svarbiausias eskimų maisto veiklusis komponentas yra omega-3 riebalų rūgštys. Jų gausu jūros gyvūnuose, ypač riebiose žuvyse.
1854 metais Norvegijos vaistininkas Peteris Mioleris (Peter Moller) atrado būdą kaip iš menkių kepenų aliejaus atskirti grynus žuvį taukus. Technologijos žymiai patobulėjo ir dabar iš žuvų taukų jau išskiriamos ir grynos omega-3 riebalų rūgštys. 2 kapsulėse norvegiško produkto "Moller's omega-3" yra 1 g omega-3 riebalų rūgščių.
Omega-3 riebalų rūgštys dalyvauja reguliuojant kraujospūdį, kraujo krešumą, uždegimines reakcijas, skausmą, imuninį atsaką, regeneracinius audinių procesus.
Įrodyta, jog aterosklerozei prasidėti turi reikšmės mitybos veiksniai, padidėjęs kraujospūdis. Pradžioje arterijų sienelėje susidaro mažos dėmelės, kurios ilgainiui sukalkėja, tampa kietos ir trapios. Susiaurėja kraujagyslių spindis, pablogėja audinių kraujotaka. Plokštelės gali plyšti, susiformuoja trombai ir embolai, kurie sąlygoja infarkto, insulto, galūnių gangrenos ir kitų sutrikimų radimąsi.
Tyrimais įrodyta omega-3 riebalų rūgščių nauda, siekiant išvengti aterosklerozės ir širdies ligų. Medicininį pritaikymą kardiologijoje nulemia omega-3 rūgšties sugebėjimas pašalinti cholesterolio perteklių. Kraujagyslės tampa elastingesnės, mažėja kraujospūdis, skystėja kraujas. Yra duomenų, kad sistemingas omega-3 rūgšties preparatų vartojimas sumažina širdies infarkto galimybę.
Šiuolaikinė farmacijos pramonė yra paruošusi koncentruotų riebalų rūgščių kapsulėse. Rekomenduojama paros dozė yra 1 g omega-3 riebalų rūgščių, tai yra 2 kapsulės norvegiško produkto "Moller's omega-3". Gaminant šias kapsules, kaip antioksidantas vartojamas vitaminas E. Reikia pasakyti, kad ši rūgštis naudinga ne vien tik širdies kraujagyslių sistemai, bet ir padeda sergant kai kuriomis nervų sistemos, odos ligomis, tinka sergant opiniu kolitu, bronchų astma, sumažina riziką susirgti onkologinėmis ligomis.
Taigi mokslinių įrodymų apie omega-3 riebalų rūgščių deficitą maiste ir jų naudą vis daugėja. Todėl vartodami po 1-2 gramus per dieną omega-3 riebalų rūgščių, pakankamai vaisių ir daržovių bei ribodami sočiųjų riebalų rūgščių turinčių maisto produktų, būsite daug sveikesni.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą