Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius, atlikęs tyrimą dėl šalies onkologinės pagalbos sistemoje pastaraisiais metais susidariusios situacijos, rekomendavo sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui dar kartą išanalizuoti problemas ir kuo skubiau imtis priemonių.
Sistema sugriauta
R.Valentukevičius savo iniciatyva atliko tyrimą pagal dienraščio “Respublika” publikacijoje “Be valdžios paramos vėžio neįveiksim” pateiktą informaciją dėl Lietuvoje sugriautos onkologijos sistemos.
“Respublika” rašė, kad, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, pastaruoju metu Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Tai reiškia, kad kasdien beveik 50 žmonių išgirsta vėžio diagnozę, o onkologinių ligonių mūsų šalyje yra apie 70 tūkst. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių (apie 8 tūkst.) sudaro mirtys nuo vėžio.
Didžiųjų onkologijos centrų specialistai gydo sergančius piktybiniais navikais, vėliau juos stebi vietos gydytojai. Anksčiau tuo rūpindavosi rajoninių poliklinikų onkologai. Dabar, kai jų beveik neliko, tai turi atlikti šeimos gydytojai arba apylinkių terapeutai, kurie privalo išmanyti piktybinių navikų vystymosi eigą, metastazavimo kelius, gydymo komplikacijas, paliatyvaus gydymo ir skausmo malšinimo principus.
Viena didžiausių problemų - Lietuvoje buvo neapdairiai sugriauta onkologijos sistema, 44 onkologų specialistų kabinetai likviduoti. Gydytojo onkologo specializacijos nebeliko ir Medicinos fakultete: onkologinės ligos yra, o sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys pareigūnai priėmė sprendimą, kad tokias ligas gydantys specialistai, deja, nebereikalingi. Kažkodėl manoma, kad šiandien onkologija gali užsiimti bet kuris medikas. Tačiau visas pasaulis teigia, kad vėžys yra specifinė liga, kuriai gydyti reikalingas specialus pasirengimas.
Nesulaukia valstybės paramos
Kadangi visos onkologijos naujovės - tiek preparatų, tiek medicinos įrangos - labai brangiai kainuoja, be valstybės paramos
pacientams ir gydymo įstaigoms jų įsigyti beveik neįmanoma. Daugelyje Europos šalių įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos ir su ja susijusius tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, vykdantys prevencijos ir profilaktikos programas, užtikrinantys sėkmingą klinikinę praktiką.
Tačiau šiuo metu Lietuvoje, Onkologijos instituto direktoriaus pavaduotojo mokslui Ričardo Rotomskio teigimu, biudžetinių lėšų gaunama tik “kukliems darbuotojų atlyginimams”, o pinigų moksliniams tyrimams iš valstybės neskiriama.
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus prof. Konstantino Povilo Valucko nuomone, kol onkologijai nebus skiriamas pakankamas valstybės dėmesys, nebūsime vakariečiams lygūs partneriai, o visu tuo turėtų pasirūpinti valstybė, politikai.
Padaryta ne viskas
Seimo kontrolierius R.Valentukevičius išanalizavęs situaciją konstatavo, kad viena didžiausių problemų yra ta, jog Lietuvoje buvo neapdairiai sugriauta gerai funkcionavusi onkologijos sistema, sergantiesiems vėžiu tapo sunkiau prieinama medicinos pagalba, atsirado didžiulės ligonių, laukiančių tyrimų ir konsultacijų, eilės, ant šeimos gydytojų pečių gula pagrindinė atsakomybė už naujas vėžio aukas.
“Niekam ne paslaptis, kad tik laiku diagnozavus ligą arba užbėgus už akių jos atsinaujinimui būtų iš esmės padėta vis gausesniam onkologinių ligų kamuojamam mūsų šalies gyventojų būriui”, - tvirtina Seimo kontrolierius.
R.Valentukevičius pastebėjo, jog Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje 2009 m. sausio 22 d. pranešime spaudai nurodoma, kad Lietuvos onkologijos centrą integravus į Vilniaus universitetą, o Kauno onkologijos ligoninei tapus Kauno medicinos universiteto Onkologijos ligonine, buvo sujungtos medikų praktikų ir mokslininkų jėgos, sudarytos prielaidos kryptingai dirbti pacientų labui. Tačiau tame pačiame pranešime pripažįstama, kad darbų gerinant onkologinės pagalbos prieinamumą laukia dar daug.
Išanalizavęs surinktą informaciją, Seimo kontrolierius nepritarė nuomonei, jog šalyje yra padaryta viskas, kad būtų pažabotos onkologinės ligos. Tad susiklosčiusia padėtimi, R.Valentukevičiaus manymu, būtina susirūpinti kuo skubiau, o onkologiją, kaip ir daugelyje Europos šalių, reikia paversti prioritetine sveikatos apsaugos sritimi.
Aida VALINSKIENĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą