Pacientų skrandžiuose - monetos, dantų šepetukai ir stalo įrankiai.

Klaipėdos miesto ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vyriausiasis endoskopuotojas Jonas Lalas net keliolika metų kaupė kolekciją, kurios pagrindiniai eksponatai atkeliavo iš... pacientų skrandžių.
Garsaus Vilniaus akademinio dramos teatro aktoriaus Jono Lalo, suvaidinusio legendinį Boriso Dauguviečio personažą Žaldoką, sūnus, mediko specialybę pasirinkęs jaunesnysis Lalas šypsodamasis pasakoja, kad neretai darbo kabinete jam tenka prisiminti tėvo profesiją. Ypač tuomet, kada endoskopinių procedūrų baidosi skausmo bijantys vyrai ar agresyviai nusiteikę girti pacientai.

Atsikratė kalinių

Endoskopija - vidinių organų tyrimas įvedant optinius medicinos prietaisus į vidines organizmo ertmes. Su įvairių zondų pagalba atliekamos operacijos, sustabdomos kraujuojančios skrandžio ar stemplės opos, imami audiniai tyrimams. Tačiau endoskopuotojams tenka atlikti ir kiek kitokį darbą. Medikai gyvybes gelbėja ir tariamiems ligoniams.
J. Lalas ne kartą savo pacientų skrandžius gelbėjo nuo stiklo šukių, monetų, žuvies ašakų, stalo įrankių. Prieš keletą metų endoskopuotojo kabinetą buvo pamėgę kaliniai. Pastarieji rydavo šaukštų kotus, vielas, elektros lempučių šukes, vinis. Gydytojas svetimkūnius aptikdavo endoskopu ir juos iš organizmo pašalindavo.
Tačiau ilgainiui medicininė technika modernėjo ir endoskopuotojai, šalindami skrandžiuose įstrigusius svetimkūnius, sugaišdavo vis mažiau laiko.
Todėl, pasak J. Lalo, įkalintieji suprato, kad jiems nebepavyks susiorganizuoti trumpų atostogų švariose ir baltose ligoninės palatose. Tad jau kurį laiką pacientų iš įkalinimo įstaigų gydytojas nebesulaukia.
Problemų su teisėsauga turintys veikėjai nesilanko ne tik pas J. Lalą. Lengviau atsiduso ir kitų gydymo įstaigų endoskopuotojai. O sėdintieji už grotų dabar save žaloja kitaip - pjaustosi venas.

Pavojus stomatologo kėdėje

Pasak Jono Lalo, svetimkūnių į pacientų skrandžius patenka dėl įvairiausių priežasčių. Vieni ryja daiktus bandydami nusižudyti, kiti juos praryja atsitiktinai, žaisdami ar lankydamiesi pas stomatologą.
Iš stomatologų kabinetų endoskopuoti pristatomi pacientai, kurių skrandžiuose atsiduria dantų nervams traukti skirtos adatėlės, nulūžę grąžteliai.
Jei ne šių medicininių priemonių gamintojų atsargumas, endoskopuotojams tektų gerokai pavargti, ieškant smulkių ir aštrių adatėlių. Mat palengvindami medikų darbą, gamintojai ant adatėlių uždeda ryškius antgalius. Endoskopas užfiksuoja spalvotą detalę ir medikas lengvai nustato, kur yra svetimkūnis.
Gydytojas J. Lalas patikino, kad atsitikus nelaimei, nurijus aštrų daiktą, panikuoti nereikia. Vinys, adatos, viela ir kiti panašūs prietaisai, patekę į skrandį, nenukeliaus į širdį ar kitus organus, kaip dažnai galvojama. Skrandyje aštrūs kampai apsivelia gleivėmis ir keliauja į žarnyną, o iš ten - visiems gerai žinomu būdu patenka išorėn.

Nuodijasi vitaminais

Deja, J. Lalas, taip ir nesulaukęs dėmesio savo ypatingajai kolekcijai, ją išmetė.
"Tik pradėjęs dirbti, tuos daiktus ėmiau kaupti kaip savo darbo rezultatus. Nes juk kai kurių įrankių ir prietaisų pašalinimas iš pacientų skrandžių šiems išgelbėjo gyvybes," - pasakojo gydytojas.
Pašnekovas prisiminė ir tuos atvejus, kai į endoskopijos kabinetus buvo pristatomi tariamieji savižudžiai. J. Lalo teigimu, kitaip jų ir negalima pavadinti, nes iš tikrųjų norintieji nusižudyti daro tai tyliai ir dažniausiai tikslą pasiekia.
Tariamieji savižudžiai nuodijasi didžiuliais kiekiais vitaminų, ryja stiklą ir vinis. Norėdami atkreipti artimųjų dėmesį, tokie pacientai prisigalvoja įvairiausių savęs žalojimo būdų. J. Lalui kartą teko iš skrandžio traukti net diržo sagtį. Tariamiems savižudžiams sudėtinga išaiškinti, kad taip save žaloti beprasmiška. Tačiau kai kurie iš jų tampa nuolatiniais gydytojo pacientais.

Valgydami nekramto

Visi svetimkūniai iš stemplės ir skrandžio šalinami manipuliatoriais - endoskopo prietaisais, galinčiais sugriebti, sukarpyti ir ištraukti daiktą.
"Vakarų ekspreso" pašnekovas sakė, kad pavojų sveikatai gali sukelti ne tik geležiniai, plastmasiniai ar kitokie neorganinės kilmės svetimkūniai. Endoskopuotojo pagalbos prireikia rajūnams, skubantiems kuo greičiau prikimšti skrandį nesukramčius maisto.
Praėjusios Jūros šventės metu Jonas Lalas gelbėjo merginos, prarijusios nekramtytą šašlyką, gyvybę. Skrandyje užstrigęs mėsos gabalas kėlė skausmą ir gydytojui neliko nieko kito, kaip tik sukarpyti šašlyką ir tokiu būdu leisti jį suvirškinti.
Pasak J. Lalo, maistas, ypač mėsa, patekęs į skrandį, brinksta. Vienintelis kelias pagelbėti skausmų kamuojamam žmogui - sukarpyti maistą manipuliatoriumi, ar tiesiog sugriebus jį ištraukti.
Gydytojas pataria ir daržoves valgant atidžiai jas kramtyti. Esant nedidelei skrandžio patologijai, net lengvai virškinamos salotos gali užstrigti pakeliui į skrandį ir sukelti skausmą.

Vyrai bijo

Endoskopijos procedūros - nemalonus dalykas. Tik pamatę kokį zondą teks ryti, kai kurie pacientai išsigąsta ir sprunka iš kabineto. Jonas Lalas pastebėjo, kad ypač bailūs yra vyrai. Dažnai stipriosios lyties atstovus į kabinetą už rankos atveda jų moterys.
"Neslėpsiu, kad endoskopuotojai patys bijo augalotų vyrukų, nes žino, kad šie procedūrai priešinsis kaip įmanydami. Tokie "ąžuolai", tik išvydę zondą, trinkteli durimis arba procedūros metu panikuoja ir trukdo dirbti," - šypsojosi pašnekovas.
Tuo tarpu moteris J. Lalas gyrė. Jos esą gerokai kantresnės ir ištvermingesnės.
Gydytojas pastebėjęs, kad moterys labiau rūpinasi savo sveikata. Yra atvejų, kuomet tik žmonų užsispyrimo dėka jų vyrams pavyko nustatyti pavojingas gyvybei diagnozes.
Gydytojai taip pat imasi gudrybių. Bailius ir piktus vyrus, bandančius išvengti procedūros, medikai gąsdina. Dažniausiai sakoma, kad jei neris zondo, teks keliauti tiesiai į operacinę. Keista, tačiau toks šaltas dušas bailiems pacientams įkvepia drąsos.