Australijoje draudžiama rūkyti visuose aerouostuose, valstybinėse įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose ir visose darbo vietose. Daugelyje regionų negalima rūkyti restoranuose bei prekybos centruose. Sidnėjuje rūkyti yra draudžiame kai kuriuose pliažuose.
Butanas, Himalajuose esanti karalystė - pirmoji pasaulio valstybė, uždraudusi tabako produktų pardavimą visoje šalies teritorijoje. Butane niekada nebuvo daug rūkančių žmonių, žymiai labiau paplitęs tabako kramtymas.
Kanada yra viena iš mažiausiai rūkančių valstybių - rūko tik apie 20% vyresnių nei 15 metų gyventojų. Pastaruosius dešimtmečius valstybės aktyviai vykdyta rūkymo prevencija davė rezultatų.
Kinijoje surūkoma trečdalis visame pasaulyje pagaminamų cigarečių. Rūko apie 25% kinų. Šiek tiek apribojimų rūkyti viešose vietose Kinijoje įvesta 2008 metais ruošiantis Pekino olimpinėms žaidynėms, o nuo 2011 m. gegužės uždrausta rūkyti restoranuose, viešbučiuose, geležinkelio stotyse, teatruose. Nedraudžiama rūkyti darbo vietoje, tačiau darbdaviai privalo įspėti darbuotojus apie rūkymo keliamą pavojų ir skatinti darbuotojų siekį mesti rūkyti.
Vokietijos restoranai ir barai itin priešinosi draudimams rūkyti, ne tik dėl to, kad tokie draudimai mažino jų pelnus, bet ir dėl to, kad tai priminė Hitlerio inicijuotą kovą su rūkymu nacistinio režimo metais. Kadangi tai jautri tema, rūkymas nėra privalomai uždraustas visuose Vokietijos restoranuose, daugelyje jų įrengtos rūkančiųjų salės.
Nuo 2009 metų liepos 1 d. Graikija trečią kartą pabandė įvesti draudimą rūkyti viešose vietose. Pirmi du bandymai 2002 ir 2003 metais žlugo, nes jų nieks nesilaikė.
Airijoje nuo 2004 m. galioja draudimas rūkyti restoranuose ir baruose, o pažeidus šį draudimą bauda gali siekti iki 3000 eurų.
Italijoje baruose ir restoranuose uždrausta rūkyti nuo 2005 m. sausio 10 d vidurnakčio. Draudimui labai priešinosi barų ir restoranų savininkai, sakydami, kad cigaretės ir rūkymas yra neatskiriama Italijos barų ir kavinių kultūros dalis. Įstatymo pataisos leido rūkyti patalpose, kur įrengta speciali vėdinimo sistema, tačiau barų savininkai skundžiasi, kad įstatymo reikalaujama dūmų ištraukimo įranga yra pernelyg brangi. Italijoje, beje, skirtingai nuo daugelio Europos Sąjungos valstybių, cigarečių galima įsigyti gatvėse stovinčiuose pardavimo automatuose.
Ispanijoje rūkymą varžantys įstatymai galiojo nuo 2006, tačiau nuo 2011 sausio jie sugriežtinti, restoranų ir barų savininkams nebeleidžiama kaip iki šiol savo nuožiūra spręsti, leisti ar neleisti rūkyti po jų stogu. Kai kur Ispanijoje netgi draudžiama rūkyti po atviru dangumi.
Lietuvoje draudimas rūkyti baruose ir kavinėse galioja nuo 2007 metų.
Lenkijoje draudimais rūkyti visuomeniniame transporte, stotyse, mokyklose, gydymo, kultūros įstaigose ir sporto objektuose įvestas 2010 rudenį. Kavinėse rūkyti leidžiama, jei yra gera ventiliacija. Už nesilaikymą - bauda 500 zlotų.
Nyderlanduose ir Norvegijoje draudimai rūkyti kavinėse, baruose ir restoranuose galioja nuo 2004 metų. Be to Norvegijoje - pačios brangiausios cigaretės: pakelis kainuoja beveik 30 litų.
Indijoje nuo 2008 m. spalio draudžiama rūkyti viešose vietose. Bauda už pažeidimą 200 rupijų (4,5 JAV dolerio). Įstatymu uždrausta tiesioginė ir netiesioginė tabako reklama, o taip pat cigarečių pardavimas vaikams. Indijoje tabako kramtymas yra beveik tiek pat paplitęs, kiek tabako rūkymas. Daugelis rūko ne cigaretes, bet savadarbes suktines.
Nors Irane rūkymas viešose vietose ir tabako reklama uždrausti nuo 2003 metų, draudimo nesilaikoma. Statistika skelbia, kad daugėja rūkančių jaunų iraniečių.
Kenijoje draudžiama rūkyti viešose patalpose nuo 2007 m. Už pažeidimą gresia bauda arba 6 mėnesiai kalėjimo.
JAV įvairiose valstijose draudimai rūkyti yra skirtingi. Kalifornijoje jie griežtesni,nei daugelyje pasaulio šalių. Draudimas nerūkyti 1,5 m nuo įėjimo į bet kurį viešą pastatą, galiojantis nuo 1993 metų, vėliau buvo sugriežtintas: dabar negalima rūkyti 6 m nuo įėjimo. Be to draudžiama rūkyti restoranuose, baruose, darbo vietose ir visuose pliažuose.
Rūkymą ribojantys įstatymai kelia daug debatų JAV. Barų savininkai skundžiasi, kad kenčia jų verslas, rūkantieji įžvelgia savo teisių pažeidimus, o nerūkantieji atsikerta turintys teisę į gryną orą.
Parengta pagal publikacijas užsienio žiniasklaidoje
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą