Neretai sulaukiame skaitytojų laiškų, kuriuose dalijamasi išgyvenimais, patirtais gydymo įstaigose. Šiandien spausdiname vieną jų, neminėdami gydymo įstaigos pavadinimo, nes tokia situacija gali pasitaikyti bet kurioje iš jų. Laiško originalas išsiųstas gydymo įstaigos, kuri buvo minima laiške, vadovui. Nuo šiol "Sveikatos" priede nuolat spausdinsime skaitytojų laiškus. Tikimės, kad toks nuomonių keitimąsis padės labiau vieniems kitus suprasti: medikams - pacientus ar pacientams - medikus. Tad laukiame laiškų iš jūsų visų, mieli skaitytojai.
Noriu papasakoti apie mane papiktinusį įvykį. Kelis kartus teko lankytis vienoje Klaipėdos gydymo įstaigoje ir susidurti su neadekvačiu personalo požiūriu į pacientą, bet paskutinis kartas sukėlė norą viską paviešinti, nes žiniasklaida yra galinga jėga, galinti pajudinti "nusistovėjusius akmenis".
Paskambinusi į registratūrą pasiteiravau, ar galiu dėl skubaus atvejo patekti pas gydytoją. Nors toje gydymo įstaigoje dažniausiai tuščia, bet negausi talono anksčiau, kaip po 2 savaičių. Pasakiau, kad vis vien atvažiuosiu, nes tiek laiko laukti tiesiog negaliu. Bet ten požiūris į žmogų, atėjusį be talono, labai neigiamas. Pirmasis gydytojos sakinys - tai pasipiktinimas dėl to nelemto talono, nors prie jos durų - nė gyvos dvasios. Maža to, dvi darbuotojos visiškai nesidrovėdamos, kad aš girdžiu, aptarinėjo kito paciento itin intymią ir skaudžią problemą, vis pakikendamos ir lakoniškai sakydamos, kad "pasaulyje žmonėms kažkas darosi nenormalaus". Tuo tarpu tas žmogus kantriai laukė pagalbos už durų. Medicininės etikos - nulis!
Apžiūra pas gydytoją truko vos keletą minučių, ir susidarė toks įspūdis, kad gali išvis net neiti į kabinetą, tau bus pro duris paduotas recepto lapelis, kad tik nebekvaršintum "pavargusioms" gydytojoms galvos. Kažkodėl ten stengiamasi sudaryti labai daug dirbančių ir be galo užsiėmusių medikų įspūdį. Bet net jei tai ir būtų tiesa, gydytojas vis vien neturi prarasti žmoniškumo ir pagarbos pacientui jausmo. Jei gydytojas pavargo ir nebeturi jėgų dirbti su pacientais, reikia tokius keisti naujais žmonėmis. Bėda tik, kad greičiausiai šiais krizės nustekentais laikais Lietuva susiduria su didžiuliu jaunųjų medikų trūkumu.
Taigi, pasidalinau savo širdgėla todėl, kad tą kartą iš poliklinikos išėjau kaip šlapiu skuduru gavusi per veidą: nei reikiamo dėmesio, nei įsigilinimo į problemą, nei kompetentingo atsakymo nesulaukiau... Pasikalbėjusi su draugais ir pažįstamais, išgirdau nemažai panašių istorijų apie tos įstaigos darbą. Ir, manau, tikrai ne vienas klaipėdietis, kuriam teko lankytis toje nemalonioje vietoje, sutiks su manim, kad ten - visiškai supuvusi sistema, kurią labai norėtųsi pakeisti, vardan mūsų ir mūsų vaikų. Juk ateiname ten ieškodami pagalbos, o ne tam, kad būtume pažeminti prieš gydytojos "didenybę".
Pagarbiai, L.T.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą