Žemės ūkio kooperatinė bendrovė "Grikštaičiai", įsikūrusi Vėžaičiuose, Klaipėdos rajone, pirmoji Lietuvoje bendrovė, pradėjusi ekologiškai ūkininkauti dar 1996 metais. Bendrovė nekart buvo apdovanota už ekologinio ūkio vystymą, produkciją, netradicinių verslų skatinimą. Pernai Grikštaičių bendrovė įsteigė viešąją įstaigą "Ekologiško ūkininkavimo centras".
Centro tikslas - teikti paslaugas ekologinio ūkininkavimo srityje. Centras organizuoja ekologiško ūkininkavimo mokymus, seminarus, ekologiškų produktų muges bei parodas, vykdo mokslinius tyrimus ir kt. Vėžaitiškiai bendradarbiauja su Lietuvos žemės ūkio universiteto, Žemdirbystės instituto, Klaipėdos universiteto mokslininkais, dėstytojais. Kaip sakė centro vadovė Elena Domarkienė, šiuo metu vykdomi du projektai: "Ekologinio ūkininkavimo skatinimas Klaipėdos apskrityje" bei "Efektyvus valstybinės paramos panaudojimas ekologiniuose ūkiuose".
Pirmasis projektas yra finansuojamas pagal Jungtinių Tautų vystymo programos pasaulio aplinkos fondo mažųjų projektų programą, taip pat remiamas centro steigėjo bei Žemės ūkio ministerijos. Projekto metu vyksta žemdirbių mokymai, teikiamos konsultacijos, ruošiamos rekomendacijos ekologiškai ūkininkaujantiems ir kt. Antrąjį projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos - Amerikos partnerystės programa, kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas. Šio projekto tikslas - paskatinti ekologiškai ūkininkaujančiųjų tarpusavio bendradarbiavimą.
Praėjusį penktadienį Ekologiško ūkininkavimo centras į Vėžaičius sukvietė ekologiškai ūkininkaujančius žemdirbius iš visos Žemaitijos.
Vaistažoles reikia perdirbti patiems
Į Vėžaičius atvykusi garsi žolininkė Jadvyga Balvočiūtė iš Mažeikių rajono, vaistinius augalus renka ir iš natūralių augimviečių, ir pati jas augina savo ūkyje, turinčiame ekologinio ūkio sertifikatą. Provizorė J. Balvočiūtė pati iš vaistažolių daro įvairius mišinius, gydomąsias arbatas, bet nedideliais kiekiais. Norinčių gauti žolininkės paruoštų mišinukų netrūksta. Žmonės sako, jog už keletą litų įsigijęs maišiuką iš miškų surinktų švarutėlių vaistažolių, pataisysi ir sveikatą, ir šimtą litų sutaupysi, kuriuos vaistinėje tabletėms išleistumei.
Senais laikais kaimo moterys darželiuose visad turėdavo pasisodinusios daug vaistinių augalų nuo visokiausių ligų. J. Balvočiūtė papasakojo, jog vaikščiodama po vieną tokį išnykusį kaimą, buvusias sodybvietes, buvo nustebinta, aptikusi daržuose net itin retų vaistažolių. Dabar žmonės mažai beaugina vaistinių augalų, labiau linkę naudotis vaistinių paslaugomis.
"Supirkėjai labai mažai moka už surinktas ar ūkininkų užauginamas vaistažoles. Blogiausia tai, kad švarios, neužterštos mūsų vaistažolės sumaišomos su iš viso pasaulio suvežtomis, auginamomis pramoniniu būdu. Mano nuomone, būtina pradėti perdirbti gydomuosius augalus mums patiems", - sakė J. Balvočiūtė.
Patiekalai iš... sliekų
Ekologinius šalies ūkius vienijančios bendrijos "Gaja" atstovė Edita Garbauskienė įdomiai papasakojo apie sliekus, kurie pasaulyje vis labiau vertinami kaip puikus baltymų šaltinis. Sliekai plačiai naudojami kaip pašarų priedas gyvuliams, paukščiams. O kai kuriose šalyse net restoranuose galima paragauti sliekų. Pagal baltymingumą sliekus lenkia tik jautiena. Japonijoje į vaikų maistui skiriamus mišinukus vietoj genetiškai modifikuotos sojos dedami sliekų baltymai.
Lietuvoje žmonių maistui sliekai dar nevartojami, tačiau sliekų pagalba gaunama ekologiškai švari trąša - biochomusas. Slieku auginimu šalyje verčiasi kelios bendrovės, tarp jų ir Grikštaičių bendrovė, auginanti kalifornietiškus raudonuosius sliekus. Pasak E. Garbauskienės, prie didesnių miestų įsikūrusios sliekus auginančios bendrovės utilizuoja iš barų ir restoranų suvežamas maisto atliekas, kurias sliekai paverčia biochomusu.
Ekologinė žemdirbystė
Kas bent kartą paragavo be trąšų užaugintų bulvių ar iš švarutėlių rugių iškeptos duonelės, to skonio neužmirš ilgai. O nuolat valgydamas tokį maistą, pajus ir naujų jėgų antplūdį, sustiprins sveikatą. Raseinių rajone ūkininkaujantis Marius Čekavičius pasakojo, jog daugiausiai ekologiškai švariais maisto produktais domisi pagyvenę žmonės. "Ateina guvi močiutė ir juokais sako: duok man tų grūdų, nors sveika numirsiu. Perka žmonės švarius produktus noriai, nors jie ir kainuoja brangiau", - sakė M. Čekavičius. - O ką mes matome mūsų parduotuvėse? Juk atvežtinio ekologiškai švaraus maisto pas mus nenusipirksi. Vadinasi, veža iš užsienių mums čia visokias atliekas. Pavyzdžiui, tų pigių aliejų aš net savo paršeliams neduočiau."
M. Čekavičius minėjo, jog ketina su bendraminčiais Raseiniuose dar labiau išplėsti ekologiškai švarius pasėlius, įsteigti kooperatyvą, kuris ateityje užsiimtų ne tik produkcijos perdirbimu, bet ir ekologiškai švarios pakuotės gamyba.
Ūkininkas įsitikinęs, kad ekologinė žemdirbystė - perspektyvus verslas. Šiuo metu Lietuvoje kol kas ekologinei žemdirbystei yra sertifikuota 0,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Žemdirbiai vis aktyviau domisi ekologiniu ūkininkavimu. Štai Šilutės rajone pernai buvo tik du ūkiai, o šiemet paraiškas ekologiniam sertifikatui gauti pateikė dar 9 devyni. Klaipėdos rajone ekologine žemdirbyste užsiima 6 ūkiai. Ekologiškai ūkininkauti nėra lengva, nes trūksta žinių, priemonių. Štai nėra dar iki galo išsiaiškinta, kokios rugių, miežių ar žirnių veislės labiau tinka auginti ekologiniuose ūkiuose, kad jų sėkla būtų atsparesnė piktžolėms bei ligoms ir būtų galima tikėtis didesnio derliaus. O nuo kitų metų sertifikuotiems ekologiniams ūkiams bus galima sėti tik sėklą, nupirktą iš tokio paties ūkio.
Spragą sėklininkystėje ketina užpildyti Grikštaičių bendrovė, o jos įsteigtas Ekologinio ūkininkavimo centras iki lapkričio mėnesio planuoja parengti moksliniais tyrimais paremtas ekologinio ūkininkavimo rekomendacijas. Seminaro dalyviai daug naudingų patarimų išgirdo iš prof. V. Žekonienės, Klaipėdos universiteto Ekologijos katedros vedėjos, kuri neseniai išleido ir knygą apie ekologinį ūkininkavimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą