Pavojingasis plastikas

JAV mokslininkai įspėja jaunus tėvus: kūdikių maitinimas karštais gėrimais iš plastikinių buteliukų gali būti pavojingų apsinuodijimų priežastis. Naujausi tyrimai parodė, kad veikiamas karščio plastikas išskiria toksinus. Ir nesvarbu ar buteliuką kaitinsime, ar tik pilsim karštą gėrimą į jį.

Kaisdamas plastikas išskiria polimerą bisfenolį A, kuris siejamas su moterų vaisingumo problemomis, diabetu, krūties vėžiu, hiperaktyvumu ir ankstyvu lytiniu brendimu. Taip pat nustatyta, jog ši medžiaga stipriai veikia endokrininių liaukų darbą. Dėl to žmogus gali turėti didelį viršsvorį, nustoti augti, o vėlesniame amžiuje netgi susirgti prostatos vėžiu. Manoma, kad labiausiai pažeidžiami yra kūdikiai, nes didžioji jų dalis maitinami iš plastikinių buteliukų.

Šis chemikalas taip pat yra randamas plastikinėse maisto pakuotėse ir buteliuose. Mokslininkai pataria nedezinfekuoti plastikinių kūdikių buteliukų karštame vandenyje. Nustatyta, jog chemikalo kenksmingumui didžiausią įtaką turi ne buteliuko senumas, o skysčio, kuris į jį pilamas ar kuriuo dezinfekuojama, temperatūra.

Chemijos pramonės atstovai atkakliai tvirtina, jog bisfenolio dozės yra per mažos, kad veiktų žmogaus organizmą. Jiems pritaria britų mokslininkai: nėra jokios priežasties nustoti naudoti plastikinius butelius, nes tyrimų rezultatai dar negalutiniai ir bus svarstomi.

Tačiau tie, kuriuos išgąsdino amerikiečių mokslininkų skelbiamos išvados, gali naudoti alternatyvius aplinkos neteršiančius ar stiklinius butelius.

Vėžio diagnozė - iš seilių

JAV mokslininkai sukūrė testą: paėmus seilių mėginį bus galima diagnozuoti krūties vėžį, taip pat gerybinius navikus. Šiuo metu krūties vėžys diagnozuojamas atliekant mamografiją, audinių biopsiją, tiriant echoskopu.

Žurnalas "Cancer Investigation" praneša, jog, tyrėjų nuomone, tinkamiausia vieta testui atlikti - odontologo kabinetas.

Naujas diagnostikos metodas paremtas 49 baltymų žymenimis seilėse. Mokslininkai tikina, kad svarbiausia šio testo savybė yra ta, kad jis gali atskirti, ar navikas yra piktybinis.

Slyvos

Juodosios džiovintos slyvos naikina bakterijas, kurios sukelia burnos ertmės ligas. Tokią hipotezę iškėlė meksikiečių medikas Chose Fausto Rivero.

Mintis apie šių vaisių antibakterines savybes gydytojui kilo, kai jis perskaitė senovinių kulinarijos receptų. Senovėje, kai dar nebuvo šaldytuvų, Meksikos virėjams tekdavo sugalvoti kitokių būdų, kaip išsaugoti mėsą esant karštam orui. Virėjai rekomenduodavo ją laikyti juodosiose slyvose, esą vaisiai apsaugo mėsą nuo gedimo.

Laboratorinių tyrimų metu mokslininkui pavyko iš juodųjų slyvų išskirti medžiagą, kuri naikina kenksmingas burnos ertmės bakterijas. Ši medžiaga veiksminga gydant dantenų uždegimą, užkerta kelią akmenų susidarymui bei ėduoniui.

Tiesa, valgyti šių vaisių kilogramais nerekomenduojama. Juose yra nemažai cukraus, be to, jie veikia kaip laisvinamieji.

Ch.F.Rivero su kolegomis šiuo metu bando sukurti technologiją, leisiančią išskirti iš slyvų naudingąją medžiagą. Jeigu jiems pavyks tai padaryti, jų atradimas bus tikra revoliucija odontologijoje ir higienoje. Galbūt jis milijonams žmonių padės išvengti skausmingų odontologijos procedūrų.

Sacharinas tukina

Amerikiečių tyrėjai ištyrė sacharino savybes ir nustatė, kad nuo jo papildomi kilogramai sukaupiami greičiau nei nuo paprasto cukraus. Žmogus elgesio tyrimo centro "Pudue University" specialistai savo bandymuose, per kuriuos tyrė cukraus ir sacharino poveikio žmogaus organizmui skirtumus, naudojo laboratorines žiurkes.

Graužikus jie suskirstė į dvi grupes: vienos grupės žiurkės buvo šeriamos jogurtu su gliukoze, antros grupės - jogurtu su sacharinu.

Po kelių dienų žiurkės iš antrosios grupės pastebimai priaugo svorio. Maža to, netgi vėliau pritaikyta dieta, kurią paskyrė žiurkėms eksperimentuotojai, neturėjo norimo poveikio: sugrįžti prie ankstesnio svorio graužikai taip ir neįstengė.

Tyrimo autorių teigimu, sacharinas atbukina organizmo reakciją į saldumynus. Žiurkėms, mintančioms cukraus pakaitalais, smarkiai sulėtėja medžiagų apykaita, dėl to organizmas nustoja normaliai deginti gautas "cukraus" kalorijas ir jos kaupiasi papildomų kilogramų forma.

Šalmas nuo silpnaprotystės

Sanderlendo universiteto specialistai netrukus pradės naujo metodo, skirto Alzheimerio ir kitų silpnaprotystės formų gydymui, bandymus. Normalizuoti senų žmonių galvos smegenų veiklą mokslininkai bandys infraraudonaisiais spinduliais, rašo "MedPortal".

Infraraudonųjų spindulių naudojimas silpnaprotystei gydyti paremtas eksperimentais su pelėmis, kuriuos atliko to paties universiteto mokslininkai. Pasak jų, trumpi švitinimo seansai iš dalies atstatydavo kognityvinius eksperimentinių pelių gebėjimus.

Teigiamą efektą tyrėjai aiškina tuo, kad infraraudonieji spinduliai suaktyvina medžiagų apykaitą ir gali pristabdyti nervų ląstelių senėjimą.

Prietaiso, panašaus į paprastą šalmą, kūrėjas daktaras Gordonas Dougalas įsitikinęs, kad norint pagerinti ankstyva silpnaprotystės forma sergančių žmonių būklę, pakaks keturių dienų gydymo kurso, maždaug po 10 minučių kasdien.

Daktaras G.Dougalas pabrėžė, jog kitas infraraudonųjų spindulių prietaisas, kurį jis sukūrė prieš keletą metų, jau naudojamas Britanijos ligoninėse. Juo gydomos herpes infekcijos.

Ikipandeminė vakcina

Europos vaistų agentūra rekomendavo (EVA) rekomenduoja įregistruoti pirmąją žmonėms skirtą ikipandeminę vakciną nuo H5N1 antigenus turinčio viruso sukelto gripo. Tai yra paukščių gripo viruso padermė, kuri gali išsivystyti į žmonėms pavojingą pandeminio gripo virusą. Gripo pandemija yra globalinis gripo protrūkis, kurio metu sunkiai serga daug žmonių. To priežastis yra gripo viruso padermė, prieš kurią dauguma ar visi žmonės neturi natūralaus imuniteto ir kuri yra mutavusi į formą, lengvai plintančią tarp žmonių.