Pensininkai bijo likti be dantų, valdininkai juos ramina

Protezavimas

Nuo šių metų pradžios uždraudus dantų protezus gaminti iš rusiškų medžiagų, pensininkai sunerimo, kad dabar už protezus teks mokėti brangiau. Be to, nuogąstaujama, kad kompensuojamojo protezavimo reikės ilgiau laukti eilėje. Tačiau valdininkai tikina, esą pagrindo nuogąstauti nėra - protezavimui šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto numatyta skirti daugiau lėšų.

Kaltiniai protezai - nebetinka

Nuo 2005 metų sausio 1 dienos šalies odontologijos klinikos nebegali naudoti Europos Sąjungos standartų neatitinkančių rusiškų medžiagų, iš kurių buvo gaminami kaltiniai dantų protezai.

Kaltiniai vainikėliai kainavo apie 40 litų - jie buvo populiarūs, nes lietiniai vainikėliai yra keletą kartų brangesni. Taupydami vyresnio amžiaus pacientai rečiau rinkdavosi lietinius vainikėlius, nors šie, specialistų teigimu, yra nepalyginamai aukštesnės kokybės - estetiškesni, tvirtesni, be to, naudojant kaltinius protezus dažniau vystosi periodonto ligos.

Kadangi nuo šiol kaltinių vainikėlių rinktis nebegalima, padaugės kokybiškesnius protezus naudojančių žmonių.

Kiek bus kompensuojama - neaišku

Klaipėdos stomatologijos poliklinikos vyriausioji gydytoja Gražina Macnorienė dar negalėjo pasakyti, kokį poveikį sausio 1-osios pasikeitimai turės protezavimo laukiantiems klaipėdiečiams - ji nenorėjo komentuoti, kokia suma bus kompensuojama ir ar eilės didės, kol su Klaipėdos teritorine ligonių kasa nepasirašyta sutartis dėl kompensuojamajam protezavimui skiriamų lėšų.

"Dar nėra sutarties ir nežinau, kiek šiemet gausime pinigų. Viskas nuo to priklauso. Pernai mums buvo skirta 180 tūkst. litų, tikimės, kad šiemet suma bus didesnė. Dabar protezavimui reikės trigubai daugiau lėšų", - teigė G. Macnorienė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet kompensuojamajam dantų protezavimui skirta 2,5 karto daugiau lėšų nei 2004-aisiais - 8,5 milijono litų.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Vilma Mitrulevičiūtė taip pat dar nežinojo, kiek lėšų protezavimui teks klaipėdiečiams. Anot jos, tai turėtų paaiškėti artimiausiomis dienomis.

"Kiek gausime lėšų protezavimo paslaugoms, dar nežinome, bet tikrai ne mažiau nei pernai", - dienraščiui sakė ligonių kasos atstovė.

Eilė trumpės?

Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė nemano, kad protezavimo laukiančių klaipėdiečių eilė gali stipriai padidėti.

Vedėja pažymėjo, kad šiemet protezavimui vėl bus skirta papildomai lėšų iš miesto biudžeto - 250 tūkst. Lt. Tiek pat, kaip ir ankstesniais metais.

"Padėtis šioje srityje nuolat gerėja - anksčiau klaipėdiečiams protezavimo tekdavo laukti po 2-3 metus, o dabar - jau trumpiau nei metus.

Šiemet eilė labai stipriai pasistūmėjo į priekį - mano žiniomis, dabar protezuojami dantys 2004 metų gegužę užsirašiusiems pacientams. Žinoma, taip nebus, kad šiandien užsirašiau, o rytoj jau einu protezuotis", - sakė J. Asadauskienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos Motinos ir vaiko sveikatos poskyrio vyriausiasis specialistas Arūnas Anužis mano, kad šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gavus daugiau lėšų, laukiančiųjų protezų eilės turėtų trumpėti, o ne priešingai.

Jo teigimu, kaltinių protezų atsisakymas neturėtų skaudžiai kirsti per kišenę - manoma, kad pinigų pakaks kompensuoti kaltinių ir lietinių protezų kainų skirtumui. "Tikrai nebus blogiau nei pernai", - patikino A. Anužis.

Visoje šalyje protezavimo laukia daugiau nei 70 tūkst. gyventojų. Vieno ar keleto savų dantų nebeturi per 60 proc. lietuvių, vyresnių nei dvidešimties metų.

Nenuimamų protezų reikia beveik kas trečiam šešiasdešimties sulaukusiam žmogui, nuimamų - daugiau nei 800 iš tūkstančio vyresnio amžiaus piliečių.

Šiuo metu taikomi įkainiai už dantų protezavimą galioja nuo 1998 metų. Beje, šiais metais įkainiai gali būti didinami - specialistų darbo grupė po kiek laiko turėtų peržiūrėti taikomus įkainius už protezavimą bei kitas medicinos paslaugas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos valdininko A. Anužio, tai įvyks iki vasaros pradžios.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ