Pirtyje stresą pakeičia gerovės jausmas

Todėl jau nebeapsiribojama tradicine pirties procedūra - pirtis padeda atsigauti nuo pervargimo, pagerinti santykius šeimoje, taip pat ugdo bendruomeniškumą ir net padeda atsikratyti žalingų įpročių.

Stresas atsispindi kūne

Teigiama, jog mūsų psichika, hormoninė sistema, emocijos nėra prisitaikę prie tokio intensyvaus dirgiklių srauto, koks mus pasitinka kiekvieną dieną.

95 proc. dirgiklių atakuoja mūsų regėjimą bei susijusius smegenų centrus. Tas nuolatinis psichikos dirginimas perauga į nuolatinę raumenų įtampą, kurią darosi vis sunkiau nusimesti, t.y. atsipalaiduoti.

"Turime traumuotus charakterius traumuotuose kūnuose, kuriuos pastebime pagal iškrypusią laikyseną, sukaustytą eiseną, nervingą raumenų trūkčiojimą. Mes prarandame sugebėjimą adekvačiai jausti aplinkinį pasaulį, o drauge ir savo kūną.

Tam, kad įveiktume dėl pojūčių atbukimo atsiradusį jautrumo slenkstį, ieškome kitų pojūčių "stipriklių": kompiuterinių, cheminių ir kitokių. Ir baigiame apakti ir apkursti.

Tuo tarpu pirtyje patiriame visai kitokius pojūčius. Ir pirtis užkabins "iki pašaknų" ne tada, kai joje bus labai karšta, bet tada, kai joje tvyros draugiška ir švelni aplinka", - teigia pirties žinovas Rimas Kavaliauskas.

Anot jo, gera pirtis - nepamainoma antistresinė priemonė.

Atpalaiduoja šiluma

"Žmonės jau seniai pastebėjo, kad šiluma atpalaiduoja raumenis. O kai raumenys atsipalaiduoja - pagerėja ir nuotaika, žmogų apima gerovės jausmas.

Manau, kad švelnus raumenų atpalaidavimas pirtyje, panaudojant visas įmanomas priemones kaip antai švelnų šildymą, glostymą, braukymą vantų lapais, masažinį dušą yra siektinas ir svarbus pirties procedūroje. Paprasčiausias kūno prausimas, nugaros trynimas, jei jį mums atlieka kažkas kitas, virsta vertinga kūno procedūra, kuri dėl savo atpalaiduojančio poveikio yra viena dažniausiai atliekamų ir paklausių procedūrų įvairių tautų tradicinėse pirtyse", - pasakojo R. Kavaliauskas.

Pirtininko teigimu, antistresinis pirties poveikis tuo efektyvesnis, kuo švelnesnės procedūros joje.

"Stenkimės pirtyje daugiau gulėti, o ne sėdėti, aukščiau laikyti kojas, kad pagerėtų kraujotaka. Galime kojas net įmerkti į šilto vandens dubenį. Svarbu tai, jog pirtyje šiluma stiprėtų palaipsniui, kad kūno paviršius suspėtų sugerti ar išsklaidyti visą šilumos srautą ir oda nespėtų smarkiai įkaisti.

Jei garinėje per karšta - jaučiame deginimą, plikinimą, o tai mūsų kūną vėl įtempia ir ardo bendrą harmoningą šilumos poveikį. Tuo tarpu švelnus kūno šildymas palaipsniui organizmą veikia tik teigiamai ir neturi absoliučiai jokių medicininių kontraindikacijų", - teigė pirtininkas.

Padeda kvapų terapija

Pasak R. Kavaliausko, antistresinį pirties poveikį dar labiau sustiprina aromaterapija.

"Kvapas labai efektyviai veikia emocijas, atpalaiduoja nervų sistemą. Labai atidžiai reikėtų rinktis eterinius aliejus, svarbu išsirinkti kokybišką, nes yra daug klastočių, kurias atskirsite pagal aštrų kvapą.

Sunku gauti ekologiškų aliejų, tad geriau nekvėpuoti garais. Patartina aliejų nelašinti iškart ant akmenų, geriau - į dubenėlį vandens ir pašlakstyti sienas.

Atpalaiduojantį poveikį turi mėtos, citrusinių vaisių, pušų ir kiti kvapai. Paprastas būdas - pirtyje pakloti eglišakių, pamojuoti šaka karštame gare, ir jau gausime ekologišką kvapų tearpiją.

Nenaudokime pirtyje tokių aštrių kvapų kaip česnako, arbatmedžio, eukalipto ar kitų. Patarčiau geriau pirtyje naudoti lietuviškas natūralias priemones, kurios dar ir padeda apsisaugoti nuo ligų. Tinka liepžiedžių, ramunėlių, kitų gydomųjų žolelių nuovirai", - pasakojo R. Kavaliauskas.

Vanoti - irgi švelniai

Žinomas pirtininkas pataria, jog pirtyje neprošal ir medumi kūną pamasažuoti, vienas kitą patepti, tačiau vengti druskos.

"Dabar tapo kažkodėl populiaru odą grubiai druska trinti, nors tai nieko gero neduoda, tik odą sausina. Tas pats ir su vanojimu.

Kažkodėl kai kurie žmonės mano, kad pirtyje būtinai reikia smarkiai kūną vantomis plakti kaip su rykšte. Gal tai susiję su prigimtiniu kaltės jausmu ar su tuo, kad vaikystėje tėvai taikė fizines bausmes? Dažnas nepakankinęs savęs negali atsipalaiduoti.

O išties derėtų elgtis priešingai: švelniai braukyti vanta nuo pėdų iki galvos. Labai svarbu tinkamai formuoti pirties procedūrą, "neperspaudžiant", neskubant, visą laiką išliekant natūralaus lytėjimo ir šilumos receptorių adaptacijos zonoje.

Šiluma, masažas, malonūs kvapai, prisilietimai atpalaiduoja žmogų taip, kad net stiprūs vyrai nuo apėmusio to gerumo jausmo pravirksta. Ne veltui nuo senų senovės būdavo sakoma, kad pirtyje sudega pyktis ir neapykanta", - sakė pirtininkas.

Anot jo, nuvargusio, emociškai išsekusio žmogaus viena ar kelios pirtys neatgaivins, patartina pirtyje lankytis nuolatos, vieną ar du kartus per savaitę. O pas mus vis dar gają tradiciją "baliavoti" pirtyse R. Kavaliauskas vadina sąmoningumo stoka.

"Sočiai pavalgius ir išgėrus alkoholio eiti į pirtį - nesąmonė. Visų pirma, kenkia sveikatai, o antra, žmogus nepajunta to tikrojo malonumo ir gyvenimo džiaugsmo, kurį suteikia pirties procedūros.

Žmonės, kurie jau žino, kas yra tikra gera pirtis, į ją nesineša nei degtinės, nei dešrų, nes jų nebenori, jų nepasigenda, nes moka atsipalaiduoti natūraliai. Ir svarbiausia - ne su žala, o su didele nauda savo sveikatai", - pabrėžė R. Kavaliauskas.