Sveikatos receptai
Šaltuoju metų sezonu pirtys tampa itin populiaria laisvalaikio praleidimo vieta. Tačiau pastaruoju metu ir pirtyse ateina nauja "mada". Pirtyse renkamasi ne vien puotauti ar linksmintis, o sustiprinti sveikatą, atgauti jėgas, palepinti kūną grožio procedūromis. Į savotišką "profsąjungą" susivieniję šalies pirtininkai stengiasi atgaivinti senąsias lietuviškos pirties tradicijas, atstatyti tikrąją pirties paskirtį, populiarinti sveiką gyvenimo būdą.
Nacionaliniai pirties ypatumai
Pirčių specialistai teigia, kad mūsuose paplitęs pirčių skirstymas į "suomiškas", "rusiškas", "turkiškas" yra primityvus, nes neatspindi tikrosios pirties prigimties, iškraipo pirties proceso esmę, jos geografiją ir istoriją. Kažkodėl nepelnytai pamiršta šimtametes tradicijas puoselėjanti lietuviška pirtis. Anot senų tradicijų puoselėtojų, toks užmaršumas daro žalą Lietuvos kaimo turizmo įvaizdžiui. Panašiai klaidina ir "turkiškos" pirties pavadinimas. Nedaugelis žino, kad "turkiškos" pirtys gali būti graikiškos, gruziniškos, bulgariškos ir t. t.
Kiekviename krašte pirtis, kaip ir duona, turi daug nacionalinių ypatumų. Pirties tipą atspindi pagrindiniai du dalykai: temperatūra ir drėgmė. Pavyzdžiui, sauso oro (saunoje) pirtyje temperatūra siekia 90 - 100 laipsnių, drėgmė - iki 20 proc., garinėje (lietuviškoje) - temperatūra - 50-90 laipsnių, drėgmė - 20 - 60 proc., drėgnojoje (turkiškoje) - temperatūra siekia jau tik 40-50 laipsnių, tačiau drėgmė - 60-100 proc.
Kuo aukštesnė pirties temperatūra, tuo mažesnį drėgnumą gali iškęsti žmogus. Ir atvirkščiai - kuo didesnis drėgnumas, tuo žemesnė yra pakenčiama temperatūra. Tad kiekvienas gali pasirinkti pirtį pagal savo skonį. Senajame Lietuvos kaime iškūrenti svečiui pirtį buvo laikoma dideliu svetingumo ženklu. Tiek vyrai, tiek moterys, suėję pirtin, aptardavo reikalus, spręsdavo ginčus. Išsivanoję grįždavo namo pailsėję ir susitaikę.
Senosiose dūminėse pirtyse dūmai gerai išdezinfekuodavo patalpas, todėl buvo saugu jose gimdyti ar slaugyti ligonius. Dabar tokių dūminių pirčių viena kita belikusi. Dabartinėje tradicinėje lietuviškoje pirtyje kūrenama krosnis su akmenimis. Visur kūrenama "švariai", dūmams išeinant per dūmtraukį. Ant įkaitusių akmenų liejamas karštas vanduo, kuris virsdamas garais įkaitina pirtį ir pripildo ją drėgmės.
Svarbus lietuviškos pirties ypatumas - tai vanojimąsis ne tik beržinėmis, bet ir daugelio kitų augalų vantomis, turinčiomis gydomųjų savybių. Periantis naudojami ir medaus produktai. Ne veltui iki šiol pirtys kaimuose vadinamos "paprastų žmonių vaistinėmis".
Vanta - pirties karalienė
Specialiame pirties mėgėjams skirtame interneto tinklalapyje - gausybė patarimų, kaip teisingai elgtis pirtyje, kad nepakenktume savo sveikatai. Užėjus į pirtį, ypač naujokams, dažnai kyla klausimas, ar prieš pirtį būtina praustis duše. Patyrę pirtininkai teigia, jog čia jau kiekvieno asmeninis reikalas. Mat po dušo pirtyje imama greičiau prakaituoti, bet paviršutiniškai. O iškart žengus į pirtį prakaituojama lėčiau, bet giliau ir stipriau. Ant plautų geriau atsigulti, o ne sėdėti. Mat sėdint susidaro temperatūrų skirtumas tarp kojų ir galvos, neatsipalaiduoja raumenys.
Antrojo užėjimo į pirtį metu jau pradedama pertis. Pirtininkai pataria iš pradžių pertis nestipriai, kad sušiltų viršutinis odos sluoksnis ir pradėtų veikti organizmo termoreguliacija. Po pirmojo ir antrojo užėjimo rekomenduojama susilaikyti nuo kontrastinių vandens procedūrų.
Lietuviškoje pirtyje pirmiausia įprasta išsiperti klasikine beržine vanta. Po jos gerai tinka drebulinė vanta, kuri išsklaido per įtemptą darbo savaitę susikaupusią neigiamą energiją. Po drebulinės tinka klevinė, pakelianti nuotaiką. Guobos vanta suteikia ištvermės, pelynai ir kadugis - energijos. Alksnis tinka jeigu skauda kaulus, o jei kamuoja odos problemos - pelynas. Liepinė vanta, ypač žydinčios liepos, valo odą geriau negu bet koks muilas. Ąžuolo vanta mažina kraujospūdį, o juodųjų serbentų gydo striumą. Neveltui daugelis žmonių sako, kad pirtyse jiems didžiausią įspūdį palieka vanojimąsis. Paprastai vanotojas laiko po vieną vantą kiekvienoje rankoje. O periamasis guli kniūbsčias.
Vanta vėduojama išilgai kūno kelis kartus - nuo kojų link galvos ir vėl atgal. Ties šonais vantos judinamos lėtai lyg vėduoklės. Kūnui įšilus ir pasirodžius prakaitui, galima pradėti pertis energingiau. Ypač efektyvūs vadinamieji "žalieji kompresai". Beržinė vanta sukama virš galvos tol, kol gerai įšyla ir po to pridedama prie periamojo kūno, iš viršaus prispaudžiant kita vanta, kūnas lengvai masažuojamas. Po geros pirties praustis jau nebūtina - oda puikiai išvalyta.
Girtam pertis - greita "smertis"
Pasak pirčių žinovo vilniečio Rimo Kavaliausko, kuris neseniai Klaipėdos rajone, Agluonėnuose surengė seminarą apie tradicines pirties procedūras, norint gerai atsipalaiduoti pirtyje reikia išbūti 4-5 valandų. Pirties procedūros teigiamai veikia visą organizmą, o labiausiai kaulus, sąnarius, raiščius. Pirties šiluma teigiamai veikia sergančius osteohondroze, reumatu, periantis išsivalo kvėpavimo takai, su prakaitu iš organizmo pasišalina šlakai.
Pirtis - puiki profilaktinė priemonė nuo gripo. Nuolant lankantis pirtyje ir apsipilant šaltu vandeniu, didėja organizmo atsparumas ligoms. Pirtyse vis populiarėja grožio procedūros, naudojant neįprastas mežiagas, kaip antai kūno pilingui - kavos tirščius su sorų kruopomis, medų su druska, įvairių žolių nuovirus, avižinių kruopų mirkinius, eterinius aliejus. Pirtis ne tik atpalaiduoja ir gydo organizmą, bet ir padeda įveikti stresus, teigiamai veikia psichiką, pakelia nuotaiką.
Kontrastinių vandens procedūrų metu kraujyje atsiranda endorfinų - medžiagų, kurios vadinamos "džiaugsmo hormonais". Užtat išėję iš pirties žmonės jaučiasi lyg naujai gimę ir viskuo patenkinti. Puikiai pailsėjus neprošal atsigaivinti ir šalto alaus bokalu. Tačiau pirtininkai perspėja, kad stiprių gėrimų pirtyse geriau nevartoti. Yra tokia sena, teisinga lietuviška patarlė: "Girtam pertis - greita "smertis".
Šiuo metu Lietuvoje jau organizuojamos ekskursijos į senąsias tradicijas puoselėjančias lietuviškas pirtis, organizuojami seminarai, kuriuose mokoma sveikų pirties procedūrų, padedančių atgauti prarastas jėgas, grūdinti organizmą ir stiprinti sveikatą.
Euforija karštame kubile
Daugelis esame nekart išbandę saunų ar garinių pirčių teikiamus malonumus, tačiau turbūt daug kam dar neteko pasinerti į karšto vandens kupiną medinį kubilą po atviru dangumi. Kubilą išbandę žmonės teigia pajutę nepakartojamų įspūdžių. "Iš pradžių šaltis viduje, o karštis išorėje. Paskui - karštis viduje, šaltis išorėje", - įspūdžiais mediniame kubile, kurio vanduo siekia 40-45 laipsnius karščio, dalijosi gargždiškė Vytautė.
- Maloniai "nutirpsta" raumenys, vos vos svaigsta galva ir apima lengva euforija. Virš galvos - mėnulio pilnatis, žvaigždės, šaltas ir gaivus oras, o tame kunkuliuojančiame katile taip karšta, kad šoku iš jo ir bėgu į tvenkinį ir neriu į eketę. Grįžus į kubilą, atrodo, kad nebelieka ribos tarp kūno ir vandens, tarsi ištirpsti..."
Nelegaliose pirtyse - nesaugu
Gargždų turizmo informacijos centro duomenimis, šiuo metu Klaipėdos rajone yra užregistruotos 22 lankytojus priimančios pirtys. Tai daugiausia kaimo turizmo sodybose įrengtos pirtys, kurias supa gražiai sutvarkyta aplinka, atviri vandens telkiniai. Tačiau, pasak centro direktorės Daivos Buivydienės, iš tiesų pirčių rajone yra 3 - 4 kartus daugiau. Bėda ta, kad jos veikia nelegaliai. "Manau, tokiose pirtyse lankytis nėra saugu. Juk niekas jų savininkų nekontroliuoja, ar laikomąsi priešgaisrinių reikalavimų, ar vanduo atitinka higienos normas, ar pirtis įrengta taip, kad žmonės nesusižeistų'a6, - sakė D. Buivydienė.
Išties nesilaikant tam tikrų reikalavimų, pirtyse galima stipriai nukentėti - juk čia susiduriame su ugnimi, elektra, aukšta drėgme. Užtat pirtyse turi būti pirmosios pagalbos vaistinėlė, priemonės gaisrui gesinti. Kad lankytojai neužsikrėstų grybelinėmis ligomis turi būti reguliariai valomos patalpos, keičiamas baseinų vanduo, dezinfekuojami gultai ir grindys.
Apie visas legaliai rajone veikiančias pirtis galima sužinoti apsilankius Gargždų turizmo informacijos centre. Yra išleistas specialus žemėlapis, lankstinukas, kuriuose tarp kitų lankytinų rajono objektų bei pramogų, nurodytos ir pirčių koordinatės.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą