Lapkritis visame pasaulyje buvo minimas kaip Plaučių vėžio žinomumo mėnuo, kurio tikslas - atkreipti visuomenės, žiniasklaidos ir politikų dėmesį į vieną sudėtingiausių onkologinių ligų, didinti žinomumą apie jos priežastis, simptomus, ankstyvos diagnostikos svarbą ir gydymą.
Plaučių
vėžys - viena sunkiausiai gydomų ir
greičiausiai progresuojančių onkologinių ligų. Ilgą laiką ji nepasireiškia ryškiais simptomais, todėl dažnai apie ją sužinoma per vėlai.
Kontrastai - nuotraukose
Atkreipti dėmesį į šią klastingą ligą sostinėje pakvietė Plaučių vėžio informacijos centras. Specialiai įrengtame tunelyje garso ir vaizdo instaliacijos kūrė kvėpavimo takų įspūdį, o apie plaučių ligos grėsmę įspėjo bendrovės “Roche Lietuva” ir Lietuvos spaudos fotografų klubo surengta paroda “(ne)Matomi kontrastai”. Fotografijose atsispindintys kontrastai - gražūs vaizdai pastatomi priešpriešiais problemoms, kurių nepastebime kasdien, tarsi liudijo, kad graži išorė ir gera savijauta gali slėpti sunkią ligą.
Nors nuo plaučių vėžio miršta daugiau žmonių nei nuo krūties ir prostatos vėžio kartu sudėjus, apie šią ligą vis dar mažai žinoma. Neretai manoma, kad plaučių vėžiu suserga tik rūkaliai.
“Ne tik rūkantys žmonės rizikuoja susirgti plaučių vėžiu: 10-20 proc. ligonių niekada nerūkė”, - sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas.
Gydytojas akcentavo plaučių vėžio prevencinių programų svarbą - tiriant paciento plaučius galima diagnozuoti ir suskubti gydyti ne tik plaučių vėžį, bet ir daugybę kitų sunkių lėtinių ligų.
Klastingas ir pavojingas
Plaučių vėžys - viena labiausiai paplitusių ir daugiausia mirčių sukeliančių onkologinių ligų. Šia liga Lietuvoje kasmet suserga apie 1,5 tūkst. gyventojų. Nepaisant taikomų diagnostikos ir gydymo metodų, mūsų šalyje tik 9 proc. susirgusiųjų išgyvena penkerius metus, tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) - 15 proc.
Didelis sergamumas plaučių vėžiu neabejotinai susijęs su labai paplitusiu rūkymu, todėl metimas rūkyti šiandien yra vienintelė veiksminga plaučių vėžio profilaktikos priemonė.
Kita ne mažiau svarbi problema - pavėluota plaučių vėžio diagnostika. Deja, vis dar nėra rasta veiksmingų plaučių vėžio patikros priemonių, tačiau kai plaučių vėžio rizika didelė, tikslinga kvalifikuotai ištirti pacientą panaudojant naujausias technologijas.
Šiandien plaučių vėžio gydymo rezultatai nedžiugina nei pacientų, nei jų gydytojų, tačiau naujos gydymo perspektyvos - biologinė terapija bei individualizuotas gydymas, paremtas farmakogenomika, - teikia daugiau vilčių, kad netolimoje ateityje pavyks sėkmingiau kovoti su plaučių vėžiu.
Lietuvoje pastaraisiais metais stebimas vyrų sergamumo plaučių vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos mažėjimas, o moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai, nors ir neryškiai, didėja. Dėl dar neaiškių priežasčių didėja jaunų nerūkančių moterų sergamumas plaučių vėžiu. Ši tendencija pastebima visose Europos šalyse.
Faktai apie plaučių vėžį
Plaučių vėžys yra didžiausias “žudikas” Europoje - nuo jo miršta daugiau žmonių negu nuo krūties ir prostatos vėžio kartu sudėjus.
Europoje nuo plaučių vėžio kasmet miršta daugiau kaip 260 tūkst. žmonių - taigi kas dvi minutes miršta vienas žmogus.
Tik vienas iš trijų ligonių, susirgusių plaučių vėžiu, gyvena ilgiau negu metus, o penkerius metus nuo diagnozės nustatymo išgyvena tik vienas iš dešimties.
Šalyse, kuriose tradiciškai paplitęs rūkymas, mirtingumas nuo plaučių vėžio yra didesnis.
Plaučių vėžio simptomai
Lėtinis kosulys ir/ar pasikartojantis bronchito paūmėjimas,
kraujo atkosėjimas,
balso užkimimas,
krūtinės skausmas,
dusulys ir/ar švokštimas,
svorio ir apetito netekimas be aiškios priežasties.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą