Prasidėjo kova dėl vaistų antkainių


Tuo metu, kai vaistinės Lietuvoje tapo bene lankomiausia su gripu kovojančių žmonių vieta, Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis planuoja apriboti nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams taikomus antkainius.


SAM ekspertų vertinimu,
toks ribojimas leistų suvaldyti nevaržomą kainų augimą,
vaistai gyventojams turėtų vidutiniškai atpigti 13-15 proc., o kai kuriais atvejais - net iki 24 proc.


Kainos - per didelės


Vidutiniai antkainiai receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams Lietuvoje mažmeninėje prekyboje svyruoja nuo 7,8 proc. iki 19,75 proc., didmeninėje - nuo 19,42 proc. iki 31,34 proc. Tačiau didžiausi antkainiai didmeninėje prekyboje kai kuriais atvejais viršija net 100 proc. Tokius duomenis Seimo nariams pristatė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, svarstyti pateikdamas Farmacijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma reguliuoti nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainas.


“Vaistas nėra nei batai, nei kojinės, nei kaklaraištis, nei duona, deja. Žmonės neturi pasirinkimo galimybės, jie serga, privalo pirkti vaistą, ir tai nėra grynosios rinkos mechanizmo dalis”, - pristatydamas siūlomas Farmacijos įstatymo pataisas sakė A.Čaplikas.


Ministras pateikė duomenis, kokie nekompensuojamųjų receptinių vaistų antkainiai buvo iki 2002 m., kai rinka buvo reguliuojama, ir dabar. Pasak jo, iki 2002 m. didmeninėje prekyboje antkainiai svyravo ir buvo 6-18 proc., tuo metu dabar vidutinis antkainis siekia nuo 18,55 proc. iki 31,34 proc. Maža to, kai kuriais atskirais atvejais vaisto antkainis didmeninėje prekyboje viršija 100 proc.


Pavyzdžiui, nustatyta, kad vaistų, kurie kainuoja 10-20 litų, grupėje antkainis kartais siekdavo 136 proc., kai kaina kiek didesnė nei 20-30 litų, didžiausias užfiksuotas antkainis - 161 proc. Grupėje, kur vaisto kaina viršija 100 litų, buvo nustatytas 129 proc. antkainis.


A.Čaplikas prognozuoja, kad jeigu parlamentarai pritars siūlomoms pataisoms, nekompensuojamieji receptiniai vaistai gyventojams atpigs 15-20 proc., ir iš viso, pasak jo, būtų sutaupoma 40-60 mln. litų.


Ministras teigia, kad reguliuoti šių vaistų kainas būtina tiek mažmeninėje prekyboje, tiek didmeninėje todėl, kad vaistų rinkoje reali konkurencija neegzistuoja, - esą viską kontroliuoja keturi didieji žaidėjai, kurie vaistus parduoda ir mažmeninėje, ir didmeninėje prekyboje ir užima apie 80 proc. visos rinkos. A.Čaplikas pasiryžęs reguliuoti net gamintojų antkainius.


Nori daryti įtaką ir gamintojams


Dabar galiojanti vaistinių preparatų kainodaros tvarka reguliuoja didmeninius ir mažmeninius antkainius tik kompensuojamiesiems vaistams. Pastebėta, kad preparatai, esantys kompensuojamųjų vaistų kainyne, gyventojams parduodami kur kas brangiau, jei jie perkami pateikus nekompensuojamą receptą. Šis skirtumas yra didesnis negu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo nulemtas kainų skirtumas.


Dabar galiojantys teisės aktai neįpareigoja vaistų gamintojų deklaruoti nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainų, todėl sunku vertinti gamintojo kainų dinamiką. Taigi naujajame projekte siūloma nustatyti nekompensuojamųjų receptinių vaistų rinkodaros teisės turėtojams, lygiagretaus importo leidimo turėtojams pareigą deklaruoti kainas, kuriomis jie parduoda vaistinius preparatus. Ši priemonė leistų kompetentingoms institucijoms stebėti Lietuvai taikomų kainų dinamiką, palyginti jas su kainomis kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse ir prireikus gamintojus kviesti derybų dėl kainų sumažinimo.


Siekiant užtikrinti proceso objektyvumą, įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad nekompensuojamųjų receptinių vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius tvirtintų Vyriausybė.


SAM teigimu, maksimalūs did-meninės ir mažmeninės prekybos antkainiai nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams yra taikomi 14 ES valstybių. Visai nereguliuoja nekompensuojamųjų vaistų antkainių tik 6 šalys, tarp jų ir Lietuva. Palyginus daugiausia parduodamų 50 pavadinimų nekompensuojamųjų receptinių vaistų mažmenines kainas (be PVM) paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainos Lietuvoje yra 40-45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.


Ministerijos iniciatyvą riboti receptinių nekompensuojamųjų vaistų antkainius po pateikimo parėmė 67 Seimo nariai, prieš buvo 1 parlamentaras ir 9 tautos atstovai balsuodami susilaikė. Dabar siūlymą turi svarstyti Seimo Sveikatos reikalų ir Ekonomikos komitetai.


Komentaras


Algis Čaplikas


Sveikatos apsaugos ministras


Kokių dar argumentų reikia - pakanka pasižiūrėti į antivirusinių vaistų kainas. Mūsų neseniai atliktas eksperimentas parodė, kad vienos rūšies antivirusinis vaistas nuo gripo vaistinėse kainuoja vos ne dukart daugiau nei gamintojo deklaruota kaina. Ministerijai atsiųstame rašte gamintojas nurodė, kad deklaruota vaisto kaina - 70 litų, tuo tarpu vaistinėje ministerijos atstovas vaistą įsigijo už 117 litų. Vadinasi, vaisto platintojų antkainis siekia beveik 40 proc.


Gauname iš žmonių skundų, kad kainų augimas yra nepaaiškinamas. Tai yra faktas. Faktas ir tai, kad šiuo metu valstybė jokių svertų kainų augimui paveikti neturi. Man gaila vargšų žmonių pinigų.


Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder