(Ne)lygios galimybės
Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja, jog restruktūrizavimo II etapo (2006-2008 m.) vienas svarbiausių uždavinių - pasiekti, kad iki 2008 metų ne mažiau kaip 80 proc. pirminio lygio paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai.
Deja, Klaipėdoje veikiančių privačių medicinos centrų, kurių darbą finansuoja teritorinės ligonių kasos, savininkai nelinkę džiūgauti. Anot jų, valstybė remia vien viešąsias pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, o jie esą dėmesio užribyje.
"Skiriamės mokesčiais"
Pirmas privatus pirminės sveikatos priežiūros centras UAB "Mūsų šeimos gydytojas" uostamiestyje įsikūrė 2000 metais.
Dabartinis jo direktorius šeimos gydytojas Darius Balčiūnas, paklaustas, kokiais rūpesčiais gyvena, tik atsidūsta: problemų esą tikrai daug. "Nuo viešųjų pirminės sveikatos priežiūros centrų skiriamės tik papildomais mokesčiais", - sako jis.
Bendrovė, turinti Klaipėdoje jau penkis filialus, patalpas nuomoja iš Savivaldybės. Patalpų nuoma atimanti apie penkis procentus visų lėšų, kurias būtų galima panaudoti kad ir paslaugų modernizavimo reikmėms.
"Beveik jokių patalpų nuomos nuolaidų negauname, mokame gal tik šiek tiek mažiau nei komercinės įmonės, nors papildomų pajamų, be tų, kurias skiria Ligonių kasa, neturime - pacientams visos paslaugos nemokamos", - pasakojo D. Balčiūnas.
Negana to - įstaiga negauna papildomų valstybės dotacijų, lėšų iš Savivaldybės programų, kurios kartkartėmis skiriamos viešosioms poliklinikoms - pavyzdžiui, patalpoms remontuoti, įrangai atnaujinti ar automobiliui įsigyti.
Ūkiskaitiniu principu veikianti bendrovė, sakė jos direktorius, lėšas taupo maksimaliu darbo krūviu - "viskas taip sunormuota, kad darbas nestrigtų, kad nebūtų jokių nereikalingų etatų."
Privatus pirminės sveikatos priežiūros verslas, pasak D. Balčiūno, pelno bemaž neduoda. Darbo išlaidų nepadengia ir pinigai, skiriami profilaktikos programoms. Bendrovė neteko apie 3-4 tūkstančius per mėnesį, kai sausį buvo sumažinti paslaugų darbingiausiai žmonių grupei įkainiai.
Trūksta gydytojų
Kitos problemos, kurias vardija D. Balčiūnas, kamuoja visą pirminę sveikatos priežiūrą.
Jauną gydytoją itin piktina popierizmas - įvairi rašliava, popierių pildymas atima pusę darbo laiko, kurį būtų galima skirti pacientui.
"Tas popierių pildymas turi būti labai tikslus. Jei kas atsitiks - pacientas blogai pasijus, nukentės - daugybė tikrintojų pirmiausia žiūrės į popierius", - vardija direktorius, sveikatos apsaugos sistemoje pasigendąs ir kompiuterizacijos.
Daug laiko atimąs nereikalingų siuntimų rašymas, galima būtų kompiuterizuoti vaistų išrašymą.
Pacientams pamėgus UAB "Mūsų šeimos gydytojas", jau trūksta keleto darbuotojų. Tačiau šeimos gydytojų dirbti nebeateina. Nepritraukia jų nei skelbimais, nei paieška medikų kalvėse - universitetuose.
Tai esanti visos Lietuvos problema - jauni medikai pasilieka sostinėje, Kaune, bet didžioji dalis išvyksta į užsienį arba įsidarbina farmacijos kompanijose. Nors bendrovėje pastaruoju metu pakelti atlyginimai 6-8 proc. ir tas atlyginimas, direktoriaus manymu, kiek didesnis nei dirbančių viešosiose įstaigose, jis esąs per mažas, kad medikai rinktųsi itin atsakingą bendrosios praktikos gydytojo darbą.
Pažeidė teises
"Negana to, kad įsikūrimą lydi įvairiausi biurokratiniai barjerai, sunkumai, protu nesuvokiamos pinklės, - parama smulkiajam ir vidutiniam verslui tik deklaruojama, o privatus pirminės sveikatos priežiūros verslas yra žlugdomas", - sakė antrus metus veikiančios UAB "Birutės šeimos medicinos praktika" direktorė šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė.
Kaip šio verslo žlugdymo bei lygių teisių pažeidimo pavyzdį B. Jankuvienė mini neseną atlyginimų kėlimo atvejį.
"Liepos mėnesį buvo rekomenduojama pakelti atlyginimus medikams iš savo įstaigos vidinių rezervų. Pažadėta kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos patirsim pakėlę atlyginimus liepos bei rugpjūčio mėnesiais, kadangi tuo metu dar nebuvo padidinti įkainiai. Įstaigos, kurios taip padarė, ligonių kasoms turėjo pateikti duomenis. Nors juos pateikėme laiku, kompensacijų taip ir nesulaukėme. Jos išmokėtos tik stacionarams ir viešosioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms", - pasakojo ji.
Paskola verslui neteikiama
UAB "Birutės šeimos medicinos praktika" darbui naudoja asmenines už banko paskolą įsigytas direktorės patalpas. Kitos galimybės pradėti privatų verslą nebuvę - paskola verslui, jei jis nevykdomas mažiausiai dvejus metus ir dar neduoda pelno, neteikiama.
Direktorė apgailestauja, jog nuo sausio 1-osios bendrovė, kaip bet kuri komercinė įstaiga, turi mokėti 1 procento nekilnojamojo turto mokestį. Vėlgi paradoksas - išimtys sveikatos priežiūros įstaigoms netaikomos, nors jomis naudojasi laidojimo ir kai kurias kitas paslaugas teikiančios įmonės.
Nors privačios bendrovės, kaip ir viešosios, apmokamos iš ligonių kasų, jos negali naudotis pastarosioms teikiamomis papildomomis privilegijomis. Pavyzdžiui, 2 proc. pajamų mokesčio labdara, nors yra pacientų, norinčių ją dovanoti būtent šioms medicinos įstaigoms.
"Kadangi privačiose įstaigose, nepaisant visų trukdymų, medikai uždirba daugiau nei viešosiose, tad ir naudos valstybei mokėdami mokesčius jie duoda daugiau. Tačiau smulkaus ir vidutinio verslo, bet kokios iniciatyvos žlugdymas rodo, jog kažkas suinteresuotas, kad Lietuvoje iniciatyvių žmonių nebūtų ir jie netrukdytų saujelei, sėdinčiai valdžioje, susigriebti pinigus į savo rankas", - savo nuomonę išsakė B. Jankuvienė.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą