Reforma verčia vienyti jėgas

Klaipėdos medikai ir mokslo darbuotojai suvienijo jėgas, kad ligoninių restruktūrizavimo banga nenublokštų uostamiesčio į provincijos lygį, kad čia veikiančios ligoninės ne tik kad išlaikytų teikiamas paslaugas, bet net ir sustiprėtų.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Vakarų Lietuvos pacientų, visuomenės ir medikų iniciatyvinė grupė, kurios pirmininkas yra meras Rimantas Taraškevičius, priėmė rezoliuciją, kurioje siūloma įsteigti Klaipėdos ligoninių asociaciją.

Ji susidėtų iš pagrindinių Klaipėdos ligoninių, o asociacijai vadovautų taryba, kurią sudarytų ligoninių vadovai, Klaipėdos krašto gydytojų specialistų bei slaugos specialistų, pacientų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Ligoninių asociacijos veikloje būtų įdiegti nauji vadybos ir darbo organizavimo principai, kurie vėliau galėtų būti pritaikomi ir kituose Lietuvos regionuose.

Be to, rezoliucijoje pažymėta, jog Klaipėdos universiteto bazėje tikslinga kurti podiplominio gydytojų rengimo struktūrinį padalinį. Tai padėtų ligoninei įgyti universiteto lygio statusą ir prilygti Vilniaus bei Kauno universitetų ligoninėms.

Komentarai apie reformą

Vidas SUTKUS, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas

Mūsų asociacija, kurioje yra apie 1000 žmonių, gerai supranta, kuo gresia pacientams galimas sudėtingiausių paslaugų naikinimas Klaipėdoje.

Žinome, kad Seimas ruošiasi kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar teisėta ta pertvarka. O svajotojas ministras svaičioja apie sraigtasparnių pirkimą.

Mūsų didžiausias rūpestis - kad sušlubavus, pavyzdžiui, širdelei, galėčiau kreiptis į savo gydytoją, o ne laukti, kol sraigtasparniu - gal jau atšalusį - į Kauną nuskraidins. Visi žinome, jog Klaipėdai reikia gero medicinos centro, kad nereikėtų važinėtis kitur.

Kaip mes galim prisidėti, kad reforma nenueitų klaidingu keliu? Jei reikės - eisime mitinguoti, ką darysi.

Vytautas GRYKŠAS, KUL Neurochirurgijos skyriaus vedėjas, KUL gydytojų sąjungos pirmininkas

Jei būtų patvirtintas naujasis pacientų siuntimo į tam tikras įstaigas projektas, Klaipėdoje nebūtų galima atlikti galvos ir nugaros smegenų auglių, planinių galvos smegenų kraujagyslių, sudėtingesnių stuburo ir kitokių operacijų. Negalėtume operuoti kai kurių galvos smegenų ir stuburo traumų - reikėtų ligonį vežti į Kauną ar Vilnių. Tai maždaug pusė mūsų atliekamo darbo. Apie 200 pacientų per metus tektų siųsti į Kauną.

Pacientams bei jų artimiesiems kiltų ne tik nepatogumų, bet kai kuriais atvejais pirmųjų gyvybei grėstų pavojus. Be to, liktų nenaudojama įdiegta pažangi aparatūra.

Šiuo metu jau uždrausta atlikti kaukolės pamato giluminių smegenų struktūrų ir centrinės nervų sistemos apsigimimo operacijas. Taip nutarė SAM ir Komisija neurochirurgijos strategijai vystyti.

Manau, toks sprendimas priimamas todėl, kad Vilniaus ir Kauno universitetų ligoninėms trūksta pacientų.

Praeitais metais mūsų Neurochirurgijos klinika atliko 960 operacijų. Tai pats didžiausias skaičius per visą klinikos gyvavimo istoriją. Ta mūsų sėkmė, matyt, erzina konkurentus.

Antanas JANUŠONIS, Vaikų ligoninės gydytojas neurochirurgas, Gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas

Pritariame visiems reformos žingsniams. Pacientai, gydytojai ir slaugytojai nenukentės. Kiek reikia ir buvo gydančio personalo - tiek ir liks. Gal tik šiek tiek persiskirstys - į vieną ar kitą pusę. Sumažėtų pagalbinio personalo, nes jo, mūsų nuomone, gydymo įstaigose yra per daug.

Baimė, kad uostamiestyje neleis teikti aukščiausiojo lygio paslaugų, manau, yra perdėta. Juk kalbama tik apie retas, labai sudėtingas, reikalaujančias didelių investicijų operacijas. Jas būtų galima atlikti tik universitetų ligoninėse. Ir tai natūralu, normalu. Sudėtingi planiniai ligoniai gali būti transportuojami į Kauną. Tai juk ir dabar vyksta. Be to, paslaugų delegavimą ateityje numatyta peržiūrėti.

A. Čaplikas nėra medikas, nėra vyriausiasis gydytojas, todėl į sveikatos priežiūrą žiūri kaip į bendrą sistemą, kaip vadybininkas, negina asmeninių ar grupinių interesų.

Genovaitė PRIVEDIENĖ