Reikia žinoti, kam esate alergiškas

Pataria specialistas

Oficialios statistikos duomenimis, 1 proc. žmonių pasaulyje, ir net 8 proc. vaikų yra alergiški; taip atsitinka, kai mūsų organizmas, provokuojamas aplinkoje esančių alergenų, iškreiptai atsako į svetimos jam medžiagos veikimą, kartojantis sąlyčiui su ja. Apie tai kalbamės su Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojos pavaduotoja terapijai Angele RAZGIENE.

Kai iškyla grėsmė gyvybei

Alergiją išprovokuoti gali bet kas: maistas, vaistai, vabzdžiai, žiedadulkės, pramoninės bei cheminės medžiagos, metalai, taip pat - bakterinės virusinės kilmės infekcijos, grybeliai. Tam tikrai organizmo reakcijai apibudinti, alergijos terminą, sudarytą iš graikų kalbos žodžio "alos" ("kitas") ir "ergon" - ("veikimas") pirmasis 1906 m pasiūlė Vienos gydytojas Klemensas fon Pirkė.

Kad prasidėtų alerginė reakcija, į žmogaus organizmą pakartotinai turi patekti alergenas, ir tuomet gaminasi antikūniai, t.y. specifiniai baltymai arba imunoglobulinai. Sveikas žmogus į tą patį alergeną nereaguoja; jį saugo imuninė sistema. Apie tai daug kalbama, bet reikėtų žinoti, kas tas imunitetas yra iš tikrųjų - tai po visą žmogaus organizmą išsidėstęs pusantro arba du kilogramus sveriantis imuninis organas - tonzilės, limfmazgiai, blužnis, kepenys ir kraujas. Vieni žmonės turi silpnesnį, kiti stipresnį imunitetą; tai priklauso nuo genetinių faktorių.

Alerginės reakcijos pagal sudėtingumą ir veikimo laiką suskirstytos į keletą tipų: greitas ir lėtas. Pati pavojingiausia reakcija yra anafilaksinis šokas, kurį dažniausiai sukelia vaistai ir vabzdžių įkandimai. Kitos, silpnesnės reakcijos, sukelia odos, bronchų pakenkimus.

Svarbiausia, ką reikia žinoti, kad išvengtume anafilaksinio šoko: jeigu vartodami vaistus pastebime, kad netrukus išberia, raudonuojame, pradeda dusinti, smarkiai plaka širdis, svaigsta galva, sutrinka net pilvo funkcijos bei šlapinimąsis, viduriuojama - tai be abejonės yra gyvybei grėsminga situacija. Anafilaksinis šokas gali ištikti per keletą sekundžių (iki pusės valandos) ir net baigtis mirtimi.

Paprastai šis šokas turi "įžangą", tad žmogus gali susivokti, kas vyksta: suleidus vaistų, jam bus bloga, dus, svaigs galva, gali pykinti, pradeda vemti ar jaučia prarandąs sąmonę. Ką daryti? Namuose šoko ištiktam žmogui suleidžiama vadinamojo adrenalino, ir kuo greičiau kviečiami medikai.

O jeigu namuose neturime vaistų, tai 20-30-čia centimetrų aukščiau atliktos injekcijos, sukėlusios alerginę reakciją, vietos, reikia užveržti timpą. Kiekvienoje gydymo įstaigoje, kur atliekamos injekcijos, yra anafilaksinio šoko algoritmas, renkama anamnezė, ar žmogus nėra jautrus kokiems vaistams.

Dažniausiai alerginę reakciją sukeliančios medikamentų grupės - penicilinas, B grupės vitaminai, serumai, vakcinos, silfadilamidiniai preparatai, nuskausminantys vaistai. Todėl kiekvienas medikas, skirdamas juos, primygtinai domisi anamneze.

Bet kuriuo atveju žmogui nereikėtų vartoti jokio naujo vaisto, nepasitarus su gydytoju, kuris numatytų riziką. Kita blogybė yra ta, kad žmogus vienu metu vartoja skirtingų grupių vaistus: ir nuo gerklės skausmo, ir nuo temperatūros, pakilus kraujospūžiui; žiūrėk, ir susirenka aštuonetas medikamentų. Susirgti alergija rizikuojame, kai ilgą laiką, mėnesius, vartojame medikamentus, antibiotikus. Kai kurie žmonės itin jautrūs bei alergiški maisto papildams.

Vabzdžio įgėlimas gali būti pavojingas

Alergijų formos būna labai įvairios. Smulkus išbėrimas būdingas dilgėlinės atveju, kuris keičia vietą: čia jis yra, čia nėra. Taip pat būna paburkimai, bėrimų burnos gleivinės, lūpų, liežuvio srityje. Kartais pradeda dusinti, skaudėti gerklę; bėrimo gali ir nebūti. Dar ant kojų, rankų atsiranda dėmės, alerginis miokarditas pasireiškia širdies pakenkimu, kita alergijos forma gali pakenkt inkstų ar virškinimamojo trakto organams - nesant bėrimų, nejaučiant niežėjimo. Tad kartais iš karto nustatyti alergiją yra sudėtinga net moderniausia laboratorine diagnostika.

Kita grėsminga ir dažnai pasitaikanti alergijos priežastis - vabzdžių (uodų, musių, vapsvų, bičių, širšių, kamanių, mažųjų musyčių, erkių) įkandimai ir niežų erkutės. Reikia žinoti, jog vabzdžių įkandimai irgi gali sukelti antifilaksinį šoką, ne tik įkąstą vietą išberia, ji parausta, sutinsta; tai priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Dabar, vesdamiesi vaikus į gamtą, turime imtis apsaugos priemonių, naudoti purškiklius, tepalus, kad vabzdžiai apskritai neįkąstų. Neužtenka rankainėn įsimest tavegilo. Vabzdžius išprovokuoja prakaitas, dezadorantai, ypač maisto kvapai, ryškiaspalviai drabužiai. Itin veiksmingas yra DEET preparatas.

"Pasakyk, ką valgai...

... ir aš pasakysiu, kas tu", - šis posakis nėra toks jau perdėtas. Kiekvienas mūsų turėtume pažvelgti į "rizikingiausių" produktų lentelę: alergiški galime būti kiaušiniams, pienui, kviečiams, sojų produktams, žuviai, ankštinėms daržovėms, riešutams, šokoladui, citrusiniams vaisiams. Gydytojai rekomenduoja valgyti gimtinėje išaugintus vaisius ir daržoves, ne atvežtinius, be konservantų. Reikia pasakyti, kai kurie suaugusieji alergiški spalvotiems svaigiesiems gėrimams: trauktinėms, likeriams, naminiams vynams.

Alergija maisto produktams dažniausiai pasireiškia vaikystėje: vaikai alergiški braškėms, pienui, kiaušiniams, šokoladui ir ypač - citrusams. Alergija įgyja gastroenteritinę formą: pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas.

Vasaros sezoną, nustačius, kokiai žiedadulkių grupei žmogus ypač jautrus, alergiją galima gydyti, nujautrinti, atlikti vadinamąją desansibilizaciją. Skiriami trys pagrindiniai alergijų nuo žiedadulkių poveikio pikai. Balandžio - gegužės mėnesiais esame jautresni medžių - beržų, liepų, topolių, klevų, alksnių žiedadulkėms, birželį iki įpusės liepa - žydi varpinės žolės: motiejukas, miglė, varputis. Vasaros - rudens piko metu kamuoja pelynų, balandos sukeltos alergijos. Štai žiedadulkių sukelta šienligė yra žinoma nuo Kristaus laikų - kaip Rožių liga. Šienligė dažniausiai pasireiškia nosies - gerklės reakcijom: vargina nuolatinė sloga, gerklės skausmas, akių paraudimai, ašarojimas, lengvesni bėrimai.

Apie lovą, kraitį ir remontą

Gydytoja Angelė Razgienė sakė, jog prieš įsigydami naminį gyvūnėlį, turime išsiaiškinti, ar vaikas nėra alergiškas katei, šuniui, paukščiams. Galime būti itin alergiški namų dulkėms: alergiją dažnai sukelia kilimai, kailiai, senos knygos.

Taip pat daugybę alerginių reakcijų sukelia cheminės medžiagos: įvairūs reklamuojami skalbikliai, valymo priemonės. Tad visada vertėtų perskaityti instrukciją, kur nurodomos skalbimo priemonių sudedamosios dalys ir galbūt ieškoti pakaitalų.

Gydytoja sakė, jog ypač mažiesiems piliečiams, jų plaučių audiniams, gali pakenkti pramoninės dulkės, lakiosios dažų, lakų medžiagų dalelės. Tad remontuojant butą, vaikus reikia įkurdinti kaime ar kur nors kitur. Reikia uždrausti paaugliams, meistraujantiems namuose, naudoti dažus, klijus, lakų purškiklius. Štai pašnekovės kolega gydytojas namuose lakavo parketą be apsauginės kaukės: jį ištiko anafilaksinis šokas, pradėjo kraujuoti iš žarnyno, kvėpavimo takų, prireikė rimtos medikų pagalbos. Pašnekovė minėjo skaudų atvejį, kai vienas vaikinukas, kažką virinęs garaže, mirtinai apsinuodijo kadmio garais ir klijais.

Kai kuriems žmonėms didelių bėdų pridaro sintetiniai drabužiai, kelnaitės. Tad geriausia rinktis medvilnės pluošto apatinius. Yra žmonių, itin jautrių metalams: jiems nepatartina nešioti aukso papuošalų ar auskarų, apyrankių su kai kurių metalų priemaišomis. Odos paraudimai bemat tai parodo. Kartais ir darbo aplinka nėra tokia jau nekalta. Gydytoja pasakojo gydžiusi vyrą, kuris, vos paėmęs į rankas lagaminėlį su darbo įrankiais, pasijusdavo blogai, o grįžus namo, jam kaipmat palengvėdavo. Nustatyta, jog alergiją provokuodavo izoliacinė mežiaga su klijais. Pasak gydytojos, žmogus turi būti labai pastabus, kad išisaiškintų, su kokia medžiaga jam kenkia sąlytis. Kitas pacientas gerai jausdavosi, nakvodamas bet kur, tik ne savo namuose. Paaiškėjo, jog alergijos priepuolius sukeldavo patalynės, kimštos plunksnomis, erkutės. Užteko išmesti senuosius patalus, ir žmogus pasveiko.

Dar neseniai mūsų močiutės ir mamos didžiavosi sukrovusios dukroms kraitį: pagalvių, anklodžių, siuvinėtą patalynę. Tačiau nerekomenduojama dovanoti dėvėtos patalynės nei krikšto drabužėlių: verčiau pirkti naują kraitį.

Grindys namuose turi būti valomos šlapiu skuduru; nevalia pasikloti kilimų miegamajame, neprikraut jame pliušinių žaislų, nemerkti gėlių. Nepatartina gėlių nešti gimdyvėms, nes niekada nežinosi, kam jos gali būti jautrios. Nereikia leisti vaikams žaisti kiemų smėldėžėse: neaišku, koks padaras jose šlapinosi. Linkusiems į alergiją vaikams nepatartina pirkti žaislinių dažomų ir klijuojamų lėktuvų, automobilių modeliukų.

Ypač pavojinga maudytis nežinomuose vandens telkiniuose; jie gali būti užteršti chemikalais, ir išsimaudžius kartą kitą, žmogų gali būti labai sudėtinga gydyti. Išsausėja ir suragėja oda, tuomet gydymas gali trukti dešimtis metų. Gydytoja pasakojo prižiūrinti nuo vaikystės alergišką pacientą, jau sulaukusį dvidešimties metų, kurio oda - lyg vėžlio šarvas: sausėja, trūkinėja, net laikantis įvairių apsisaugijimo priemonių, specialaus valgiaraščio, - jo ligos priežastis nenustatyta iki šiol.

Laimė, nuo sunkiausių alergijos formų kenčiančių žmonių yra labai nedaug. O visiems kitiems būtina turėti galvoje, kad savarankiškai gydytis nuo alergijos nevalia, ir jog jokia alergija "nepraeina savaime".

Ivona ŽIEMYTĖ