Tarptautinės Infekcinių ligų draugijos (www.promedmail.com) duomenimis, Rusijos Federacijos pietinėje dalyje išaugo sergamumas Krymo-Kongo hemoragine karštlige dėl išplitusios avininkystės šiuose rajonuose, informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras.
Šių metų pavasarį, minėtose Rusijos Federacijos vietovėse viruso plitimui buvo
palanki oro temperatūra, kuri siekė daugiau nei 15° C šilumos.
Per paskutinius 10 metų Pietinėje Rusijos dalyje Krymo-Kongo karštlige susirgo 1217 asmenų, 60 jų mirė (4,9 proc.). 2008 metais Pietų Rusijoje užregistruota 212 atvejų, 5,6 proc. ligonių mirė. Daugiausiai susirgimų buvo užregistruota Rostovo ir Stavropolio srityse. 90 procentų susirgusiųjų buvo kaimo gyventojai, kurie prižiūrėjo gyvulius, dirbo soduose ir laukuose. Miesto gyventojai galėjo užsikrėsti lankydamiesi užmiesčio sodybose ar kaimuose. Daugeliu atveju gyventojai galėjo užsikrėsti, ištraukdami prisisiurbusias erkes be apsauginių priemonių (pincetų ar specialių įrankių).
Šiuose rajonuose erkių (Hyalomma, Boophilus) pagausėja ankstyvą rudenį. Jų aktyvumas laukiamas pavasarį kovo pabaigoje, balandžio pradžioje.
Vietos epidemiologai rekomenduoja sustiprinti erkių kontrolės priemones visose gyvulių fermose ir rekreacijos vietose.
Pirmą kartą liga aprašyta 1944 m. Kryme, 1956 m. – Konge. Krymo-Kongo hemoraginės karštligės protrūkiai užregistruoti šiuose Rusijos Federacijos regionuose: Astrachanėje, Rostove, Volgograde, Kalmukijoje, Krasnodare, Stavropolyje, Dagestane, Ingušijoje.
Įvežtiniai atvejai Europoje:
1998 m. į Jungtinę Karalystę iš Zimbabvės (Afrika);
2001 m. į Vokietiją iš Bulgarijos;
2004 m. į Prancūziją iš Senegalo (Afrika).
Daugiau informacijos apie Krymo-Kongo karštligę pateikta Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro tinklalapyje esančiose Virusinių hemoraginių karštligių kontrolės (valdymo) metodinėse rekomendacijose.
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą