Ryžiai - pavojingiausias garnyras?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Franco Komarovskio teigimu, per metus į Lietuvą importuojama apie 5 tūkst. tonų ryžių. Vykdant rinkoje parduodamų ryžių kontrolę dažniausiai nustatomi pažeidimai yra pašalinis ryžių kvapas ir skonis, aruodiniais kenkėjais ar įvairiomis priemaišomis užterštos kruopos, ženklinimo neatitikimai.

Šiemet daugiausia vartotojų nusiskundimų sulaukė viena didžiausių ryžių importuotojų šalyje UAB „Galinta ir partneriai”. Atsižvelgus į rizikos vertinimą, ši įmonė tikrinama dažnau.

UAB „Galinta ir partneriai” Komercijos skyriaus analitikas Karolis Kundrotas teigė, kad kiekvienos kilmės šalies ryžiai turi sau būdingą kvapą. Esą plikyti ryžiai yra apdirbami vandeniu, o kiekvienoje šalyje vanduo yra gaunamas iš skirtingų šaltinių, turi savotišką skonį ir kvapą.

„Aš nekalbu apie pelėsio kvapą, kuris atsiranda netinkamai laikant ar transportuojant produkciją. Mūsų produkcijos tyrimo išvadose parašyta „ryžiams nebūdingas kvapas”. Mes patys ištyrėme savo produkciją keliose skirtingose laboratorijose ir tie ryžiai yra visiškai tinkami vartoti. Tai nėra sveikatai pavojingas produktas. Iš Pakistano vežami jazmino ryžiai kvepia riešutais, bachmati ryžiai turi nešvarių kojinių kvapą”, - argumentavo K. Kundrotas.

Įmonės atstovo teigimu, prieš siūlant produkciją vartotojui, visada yra atliekami kokybės tyrimai. Tai yra privaloma produktams, kurie yra importuojami iš trečiųjų šalių. Jei įsivežami produktai iš Europos, jie jau turi sertifikatus, kad gali būti vartojami.

Aušra IŠARIENĖ, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja:

Mūsų nuomone, galbūt silpna vieta yra atrenkant tiekėjus. Kai nuvažiuoji į Indiją ar Pakistaną, atrenkami tik tam tikros partijos mėginiai. Tik atlikus laboratorinius tyrimus, galima pasakyti, partija tinkama ar ne. Tyrimams reikia laiko, ilgai trunka jų kelionė, tad išlieka galimybė užkrėsti prekes ir transportuojant.

Reikia įvertinti, kad produktuose nebūtų teršalų nuo auginimo metų iki importo į šalį. Čia įsiterpia daug etapų, daug žmonių. Nuo visų priklauso ir produkto kokybė. Transportavimo laikas, kondicija, oro sąlygos gali daryti įtaką produktams. Toliau kyla klausimas, kam yra tiekiami ryžiai? Vartotojams. Mes per šiuos metus jau gavome 36 vartotojų skundus dėl specifinio kvapo ryžiuose. Mes vykdome laboratorinius tyrimus, degustatoriai - juslinę analizę, kurių rezultatai tokie, kokius turime. Galbūt įmonei vertėtų paanalizuoti situaciją ir atkreipti dėmesį, kad lietuviškasis vartotojas nenori tų specifiškai kvepiančių produktų. Tai įrodo jų skundai. Galų gale, kad nebūtų tų skundų, gamintojas gali visais būdais informuoti vartotojus, papildyti informaciją etiketėse. Jei įmonė nori parduoti prekę, o vartotojas jos nenori, tada ir įvyksta konfliktas. Vartotojas turi teisę pasirinkti.