- Ar vasara yra palankesnis metas plisti salmoneliozei?
- Kai aplinkos temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, salmoneliozę sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Greit gendantis maistas - karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, taip pat pieno produktai, kreminiai gaminiai, kelias valandas palaikyti 20 laipsnių ir aukštesnėje temperatūroje, tampa nesaugūs, jų suvalgius galima apsinuodyti. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet daugiausia susirgimų salmonelioze užregistruojama šiltuoju metų laiku, gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Daugiau salmoneliozės protrūkių kyla ne tik šeimose, bet ir su maisto tvarkymu susijusiuose objektuose. Ligos priežastis dažniausiai būna nepakankamas maisto apdorojimas karščiu, užterštumas, netinkamas jau paruošto maisto laikymas.
- Kaip salmonelės patenka į aplinką, ar tik per maistą? Kokie produktai rizikingiausi?
- Iš žinomų 2000 salmonelių rūšių infekcinę ligą žmonėms ir gyvūnams gali sukelti dauguma. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra naminiai ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai. Salmonelių gali būti randama bet kokiame gyvūniniame maiste, tačiau dažniausiai - žalioje vištienoje. Salmonelioze sergančių vištų kiaušiniai taip pat užteršti ligos sukėlėjais. Bakterijų gali būti ne tik ant lukšto, bet ir kiaušinio trynyje.
Tačiau salmonelės neatsparios aukštai temperatūrai. Žinotina, kad užšaldytoje mėsoje bakterijos ilgai išlieka gyvybingos, atšildžius mėsą tuoj pat ima daugintis. Palankiausia bakterijoms yra 20-40 laipsnių temperatūra.
Į ruošiamą maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia vištiena, taip pat nuo ligos sukėlėjais užterštų rankų.
- Kodėl dažniau užsikrečiama per masinius pobūvius, šeimos šventes, gedulingus pietus, iškylose?
- Gaminant maistą didesniam būriui žmonių padidėja krūvis, skubama, todėl pamirštama maisto ruošimo ir rankų higiena. Dažnai maistas ant stalų sudedamas iš anksto, dar neatvykus svečiams. Tai gali būti lemiama klaida, nes bakterijos gali pasidauginti iki sveikatai pavojingo kiekio. Iškylose maistas laikomas lauko temperatūroje, apsinuodijama ant žarijų ne iki galo iškepta vištiena ar kita mėsa.
- Ko vasarą reikėtų nevalgyti, negaminti?
- Visus metus reikia valgyti įvairų maistą, tik jis turi būti saugiai paruoštas, tinkamai laikomas ir laiku suvalgomas. Vykstant į gamtą reikėtų pasiimti greitai negendančio maisto, laikyti jį šaltkrepšiuose. Svarbu prieš valgį nepamiršti nusiplauti rankų.
- Ar nusipirktus kiaušinius reikia nuplauti prieš dedant į šaldytuvą, ar plovimas gali apsaugoti nuo ligos sukėlėjų?
- Salmonelių randama ne tik ant kiaušinių lukšto, bet ir kiaušinio viduje. Taigi kiaušinio plovimas ne visada veiksminga priemonė. Patartina juos valgyti tik labai gerai išvirtus ar iškeptus. Namuose geriau neruošti skanėstų, į kuriuos dedami žali kiaušiniai. Klaidinga manyti, kad užkrėsti gali būti tik paukštynų vištų kiaušiniai. Namų ūkiuose užkrėstais pašarais lesinami paukščiai taip pat gali būti infekuoti.
- Kokie ligos simptomai, kaip susivokti, kad užsikrėtėme salmonelioze?
- Salmoneliozė yra infekcinė žarnyno liga. Ligonis viduriuoja, karščiuoja, vemia, jį pykina, skauda galvą ir pilvą. Ligos požymių atsiranda po 12-72 valandų nuo užsikrėtimo.
Ligos sunkumas priklauso nuo prarytų bakterijų kiekio, asmens amžiaus, kitų sveikatos problemų. Sunkiau serga kūdikiai, maži vaikai, pagyvenę žmonės bei asmenys, kurių silpnesnė imuninė sistema.
- Ar liga visiškai išgydoma, ar būna komplikacijų?
- Ligos sunkumą gali įvertinti tik gydytojas. Jei požymiai nepraeina per 2-3 dienas, reikalinga profesionalo konsultacija. Tačiau neverta tiek ilgai laukti, jei suserga mažas vaikas ar vyresnis žmogus. Vemdamas ir viduriuodamas ligonis netenka daug skysčių, gyvybiškai svarbių druskų. Tai gali turėti rimtų pasekmių.
Kaip saugiai ruošti maistą
Specialistai pataria:
Vartoti tik labai gerai termiškai apdorotą gyvūninį maistą.
Šaldytuve produktus laikyti taip, kad jau paruoštas maistas nesiliestų su žalia mėsa, kiaušiniais, daržovėmis ir t.t.
Nelaikyti maisto kambario temperatūroje, kad nepasidaugintų ligų sukėlėjai.
Kruopščiai plauti virtuvės paviršius, indus, įrankius.
Plauti rankas prieš valgį, prieš ruošiant maistą, kaskart po sąlyčio su žalia mėsa, kiaušiniais, žaliomis daržovėmis.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Būkime sveiki"
Rašyti komentarą