Saulės procedūros ne tik sendina odą, bet ir sukelia vėžį

Pataria specialistas

Vienintelis naudingas saulės poveikis žmogui tas, kad jos ultravioletiniai spinduliai B sintetina vitaminą D. Tam pakanka apie 15 minučių per dieną pabūti saulėje arba net pasėdėti pavėsyje.

Saulė - odos priešas. Tai rodo ir susirgimų odos vėžiu statistika: dažniausiai odos vėžys būna ant veido, kaklo, rankų - ten, kur odą daugiausiai "glosto" saulės spinduliai. Apie odos ligas kalbamės su Klaipėdos ligoninės Dienos plastikos ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus plastikos chirurgu onkologu Gintaru Gelžiniu.

- Deginimasis saulėje - sąmoningas kenkimas sau?

- Taip. Ultravioletiniai saulės spinduliai A prasiskverbia labai giliai ir skatina visus odos pakitimus. Pažeista oda greičiau sensta. Jau ir taip 50-70 metų amžiaus žmogaus organizme prasideda senėjimo procesai: genda organizmo funkcijos (kepenys blogai virškina, skrandis nedirba ir pan.). Prasideda ir ląstelių senėjimo procesas: džiūsta, sutrinka apykaita.

Vienoje ląstelėje iš milijono atsiranda kritinis taškas ir jinai pradeda neklausyti organizmo sistemos, ima pati savaime neteisingai, netaisiklingai augti.

Mūsų organizme kasdien susidaro šimtai vėžinių ląstelių, kurias imuninė sistema atpažįsta, pasiunčia naikinimo davinius ir jas sunaikina. Tačiau ir imuninė sistema sensta. Dėl to susidaro vėžinės ląstelės, kurių organizmas pats nespėja surasti arba užtinka per vėlai, kai jau yra susidaręs nemažas organizmas (gumbas, mazgas) ir jo sunaikinti nepavyksta.

Oda irgi sensta: praranda elastingumą, džiūsta. Neprotinga pačiam sau sąmoningai kenkti - kaitintis iki raudonumo. Mūsų ląstelės nėra tokios kantrios: pradeda nykti, gesti, klaidas daryti. Taip ir prasideda įvairūs odos susirgimai.

- Kaip atrodo oda, kai susergama odos vėžiu?

- Žmogus mato ir gali stebėti odos pakitimus. Todėl odos vėžys būna mažiausiai užleistas, t.y. 1-2 stadijos. 2-oji stadija, kai kažkoks darinys - opa, guzas - didesnis nei 2 cm. Bet būna, kai nustatom ir 3-4 stadijos ligą. Tai jau nesirūpinimas savo sveikata.

Odos vėžiai yra trijų rūšių: bazalima, plokščialąstelinis ir melanoma. Pirmieji du vėžiai yra paviršinių odos sluoksnių liga. Bazalioma primena išopėjusį kraterį - virš odos pakilusiais kietais kraštais, nelygiu grublėtu kontūru. Viduryje - įdubimas, padengtas šašu. Jis vis didėja. Plokščialąstelinis vėžys - išopėjusiu arba neišopėjusiu paviršiumi tumoras. Gali būti ir kita jo atmaina - lėtinė opa.

Melanoma - liga, kylanti iš pigmentinės ląstelės (melanocito). Melanomos dažniausiai išsivysto iš pigmentinių apgamų. Jos gali susiformuoti iš seniai esančių apgamų arba atsiranda visai švarioje odos vietoje. Iš pigmentinės ląstelės atsiradęs apgamas gali virsti displaziniu, o iš tokio per ilgesnį laiką išsivysto melanoma. Ji odos paviršiumi gali plisti kaip tamsi dėmė, o vėliau susiformuoti mazgas.

- Ką daryti, kad apgamas nepradėtų kelti rūpesčių?

- Pigmentinių apgamų turi kiekvienas žmogus (vienas - 10, kitas - 110). Jų nereikėtų dirginti, saulėje kaitinti. Juk vasarą nešiojame šviesius rūbus, atspindinčius saulės spindulius ir mažiau karščio sugeriančius. Kokia paralelė su apgamais? Juodas arba rudas apgamas žymiai daugiau sugeria saulės spindulių negu oda. Sugerdamas daugiau saulės spindulių, apgamas labiau linkęs kisti. Būnant saulėje ant apgamų reikėtų uždėti daugiau apsauginio kremo ar pleistriuką su marle.

- O gal geriau tuos apgamus pašalinti?

- Profilaktiškai šalinti apgamų nepatartina. Juk jų gali turėti ir per 100. Jei visus apgamus pašalintum, tai žmogus vaikščiotų randuotas. Išdeginus ar išpjovus apgamą, lieka balkšvas arba šviesiai gelsvas randelis, kuris saulėj neįdega. Tačiau neretai rekomenduojama šalinti, jei apgamas dažnai traumuojamas, erzinamas mechaniškai (liemenukas, kelnaitės, diržas), spaudžaimas. Vien dėl mechaninio dirginimo jis gali supiktybėti (pažeidžiamos kraujagyslės, prasideda infekcija, uždegimas, parausta).

Be to, mosliškai nustatyta, kad iš įgimtų, plaukuotų apgamų per 10 proc. turi polinkį išsivystyti vėžiui. Tai didelis rizikos procentas. Todėl patartina juos šalinti. Kitus apgamus reikia stebėti, bet ne kasdien juos apžiūrinėti. Tai ne grybas, kuris per dieną kelis centimetrus išauga.

- Kokie būna pirmieji apgamo pakitimai, pranašaujantys bėdą?

- Pirmiausia dėl apgamo didėjimo pastebima jo asimetrija. Kinta apgamo kontūrai. Jie tampa tarsi karpytais. Keičiasi spalva: tamsėja arba šviesėja. Reikia atkreipti dėmesį į apgamo dydį. Šie požymiai padeda atpažinti pačius ankstyviausius grėsmingus pasikeitimus, tačiau dar nereiškia, jog žmogus jau serga melanoma. Tačiau tai gali patvirtinti gydytojas, atlikęs histologinį tyrimą. Dažniausiai tokie apgamai išpjaunami (išoperuojami), ištiriami ir būnam ramūs. Praktika rodo, kad nuo displastinių apgamų iki vėžio - tik vienas žingsnis.

- O be histologinio tyrimo ar dar yra patikimų apgamų tyrimo metodų?

- Dermatoskopija. Apgamo vaizdas padidinamas kompiuterio ekrane. Jį galima stebėti, įvertinti.

- Agamas būna ir estetinė problema. Ką tuomet patariate pacientui?

- Kiekvieną reikia įvertinti individualiai. Jei pacientas dėl nepavojingo apgamo kompleksuoja, jei net "stogas važiuoja", reikia surasti aukso vidurį. Tuomet tikrai geriau tokį apgamą lazeriu ar kitais elektros prietaisais išdeginti.

Tačiau, noriu atkreipti dėmesį, kad pigmentinės dėmės atsiranda nėštumo metu, jaunuoliams bręstant. Tikrai nereikia skubėti tokio apgamuko šalinti, nes po pusmečio apsipranti ir užmiršti apie jo atsiradimą. Juolab jaunuoliams nereikėtų skubėti šalinti tokių apgamų, nes liks randas, kuris, jaunuoliui augant, dar padidės.

- Nemažas diskomfortas - karpos. Jas būtina šalinti? - Karpas sukelia virusai. Vieniems tas virusas dingsta ir negydomas, o kitiems atsiranda karpos. Kodėl? Priklauso nuo žmogaus imuninių savybių. Juk, pavyzdžiui, ne visi šeimos nariai užsikrečia karpomis. Bet, kai tas virusas įsikuria, atsiranda problemų.

Mažas karpytės galima specialia rūgštimi, elektros prietaisais išdeginti arba skystu azotu iššaldyti. Kartais dideles karpas tenka išoperuoti. Tačiau karpos dažniausiai yra pirštuose, kur nėra daug odos žaizdai uždengti. Dažniausiai taikomas gydymas - rūgštis.

- Ką daryti su papilomomis?

- Tai nepavojingos, nepiktybėjančios išaugėlės, dažniausiai atsirandančios nutukusiems, gausiai prakaituojantiems žmonėms (pažastyse, ant kaklo). Tai estetinė problema, susijusį su medžiagų apykaitos sutrikimais, pagausėjusiu prakaitavimu. Papilomos nudeginamos specialiomis rūgštimis arba specialiais elektros prietaisais.

Ramunė VISOCKYTĖ