Jauni šeimos gydytojai stengiasi pasilikti dirbti dideliuose miestuose arba traukia į užsienį, kur jų laukia išskėstomis rankomis. Gydytojus išvažiuoti vilioja visai kitoks tenykštės visuomenės požiūris į šią specialybę negu pas mus. Ten šeimos gydytojo specialybė nuo senų laikų laikoma prestižine, gydytojui garantuojama solidi alga ir patogios gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, į Vokietiją atvykęs jaunas šeimos gydytojas gauna gyvenamąjį plotą, kalbos mokytoją, o kai jam suteikiama licencija dirbti - ir keliskart didesnę algą negu mūsų šalyje. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kasmet į medicinos studijas priimama 450-500 studentų, tačiau baigę mokslus, jie nenori vykti dirbti į rajonus.
Sunerimti verčia amžius
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus duomenimis, uostamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC) dirba apie 200 gydytojų, šiek tie daugiau kaip pusė jų - šeimos gydytojai. Likusieji - terapeutai, vaikų gydytojai, ginekologai, chirurgai, dirbantys pirminės sveikatos priežiūros komandose. "Jei šių specialybių gydytojams, neturintiems šeimos gydytojų licencijos, nebūtų leidžiama dirbti komandose, tikrai pritrūktų specialistų. Prieš keletą metų buvo planuojama kaip ir nebeleisti dirbti komandose, spausti specialistus persikvalifikuoti į šeimos gydytojus, bet dabar tų kalbų nebesigirdi. Šiuo metu paslaugos pacientams užtikrinamos - gydytojų nėra per mažai. Bet nėra ir per daug",- sakė skyriaus vedėja Janina Asadauskienė. Tačiau sunerimti sveikatos priežiūros organizatorius verčia kitas faktas - gydytojų amžius. "Maždaug trečdalis gydytojų yra arti pensinio arba jau pensinio amžiaus, ir jau tik jų apsisprendimo reikalas, ar jie liks dirbti, ar išeis užtarnauto poilsio. Yra tarp gydytojų ir jau aštuntąją dešimtį skaičiuojančių...Todėl, manau, įstaigų vadovams kadrų kaita - vis stiprėjantis galvos skausmas. Pastaraisiais metais į Klaipėdą dirbti atvyko tik du jauni šeimos gydytojai. Tai yra labai mažai, beveik nieko", - teigė J. Asadauskienė.
Dirba ne vienu etatu
Rajonuose dėl šeimos gydytojų situacija labiau įtempta. "Šiandien vienas profesionalus šeimos gydytojas šeimos medicinos klinikai tikrai praverstų, o dar geriau - du", - sakė Gargždų PSPC vyriausiasis gydytojas Petras Serapinas. Gargždų PSPC šiuo metu aptarnauja 29 tūkst. gyventojų, čia dirba 15 šeimos gydytojų ir 4 "komandiniai" specialistai: du chirurgai ir du ginekologai. Pasak įstaigos vadovo, pagal nustatytas normas, kai vieno gydytojo apylinkei priskiriama 1500 gyventojų, gydytojų pakanka, kad būtų užtikrinta pirminė sveikatos priežiūra. "Kol kas išsiverčiame, nes yra dirbančių didesniu krūviu - ne vienu etatu. Sudėtingiau kaimo ambulatorijose - beveik nėra kam aptarnauti, vienas gydytojas važinėja iš vienos į kitą. Turime nemažai pensinio amžiaus gydytojų, vaikų ligų gydytojų - ateityje kažkas juos turės pakeisti. Manau, po kelerių metų mums prireiks 5-7 šeimos gydytojų", - sakė P. Serapinas. Gargždiškiams irgi nelabai sekasi prisikviesti jaunąją šeimos gydytojų pamainą. "Siūlysime rengiant savivaldybės sveikatos strategiją iki 2020 metų įtraukti ir skatinimo priemones: suteikti tarnybinį butą, kompensuoti persikėlimo išlaidas ir pan. Reikia kažką daryti, kad specialistai norėtų pas mus atvykti", - įsitikinęs P. Serapinas. Prieš keletą metų iš Gargždų į Jungtinę Karalystę išvyko dirbti du patyrę šeimos gydytojai. "Jiems ten gerai sekasi, grįžti nežada",- sakė P. Serapinas. Gargždų PSPC vadovo nuomone, tai, kad ėmė trūkti šeimos gydytojų, daug įtakos turėjo ir valstybės politika. "Pernelyg mažai jų rengiama. Panaši situacija buvo ir dėl gydytojų odontologų, jų labai trūko. Kai pradėjo daugiau jų mokytis, dabar jau net eilė susidarė norinčiųjų dirbti", - sakė P. Serapinas.
Ambulatorijose trūksta gydytojų
"Mums labai trūksta vieno šeimos gydytojo. Nuolat ieškome gydytojų ir rezidentų, mokymo įstaigas informuojame apie laisvas darbo vietas", - tvirtino ir Paupių PSPC vyriausioji gydytoja Erika Janovičienė. Keturi centro gydytojai, tarp jų ir įstaigos vadovė, dalijasi šeimos gydytojų pareigomis. "Nėra lengva, nes dar turime ir ambulatoriją Plikiuose su slaugos skyriumi. Net bijome, kad daugiau gyventojų prie įstaigos neprisirašytų, nesaugiai, tarsi ant ledo jaučiamės, kad tik kuris gydytojas neišeitų, nesusirgtų. Buvome susiradę jauną gydytoją iš Vilniaus, bet ji persigalvojo ir pas mus dirbti nebeatvyko. Šeimos gydytojo darbas specifinis ir šioje srityje nepasiblaškysi iš vienos vietos į kitą. Jei jau kur atvažiavai dirbti, turi čia ir šaknis įleisti ilgam laikui, kad taptum pacientams, jų šeimoms patikimu gydytoju, lydinčiu šeimą nuo jos narių gimimo iki mirties", - sakė E. Janovičienė.
Pasak medikų, jauni specialistai labai rimtai svarsto, kur baigus mokslus patraukti, kur pradėti ne tik dirbti, bet ir ilgam apsigyventi. Tuo tarpu įstaigų vadovai suka galvas, kaip galėtų jaunimą prisivilioti pas save. Tad ateityje turbūt jau nieko nestebins tarnybiniai butai gydytojams ar kitos lengvatos, kad tik jie ryžtųsi dirbti ne tik rajonų centruose, bet ir kaimų ambulatorijose.
Gelbsti pagyvenę gydytojai
Liutauras LABANAUSKAS, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas: "Šeimos gydytojų šiuo metu katastrofiškai trūksta dėl to, kad praeityje buvo padaryta didelė klaida, kuomet valdžia priėmė sprendimą į medicinos studijas priimti trigubai mažiau studentų. Anuomet gydytojų sąjunga įspėjo, kad negalima mažinti priėmimo, tačiau niekas neklausė. Dabar ir turime rezultatus. Dalis jaunų gydytojų išvažiavo į užsienį, dalis liko didžiuosiuose miestuose. Rajonai laikosi tik pensinio amžiaus gydytojų dėka, kurie pluša ne vienu etatu. Kas pakeis garbaus amžiaus gydytojus, kurių šalyje turime apie 40 proc., lieka neaišku. Jaunų gydytojų pamainą parengti reikia laiko, juk pamaina - ne ką tik mokslus baigęs rezidentas, o keliolika metų šioje srityje padirbėjęs gydytojas. Visą laiką valdžia aiškino, kad šalyje yra per daug gydytojų, bet realiai nėra kam dirbti. Šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 600 šeimos gydytojų."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą