"Vakarų ekspreso" apklausa
Seksualinė kultūra, seksualinė orientacija, seksualinė sveikata... Apie tai girdime beveik kasdieną. Bet ar daug žinome ir kaip patys spręstume intymiąsias problemas? Pasiteiravome klaipėdiečių, ką jie mano apie sekso žinių sklaidą bei seksologų paslaugas.
Valentina ir Aleksandras
Seksualinės kultūros kokybė mūsų šalyje labai prasta... Patys su vaikais seksualinio gyvenimo temomis kalbamės gana atvirai, žinoma, sveiko proto ribose. Geriausia, kai būtent tėvai apie tai papasakoja vaikams. Jeigu žmogus patiria problemų sekso sferoje, kreiptis į seksologą verta. Mums su tokiom bėdom neteko susidurt, tad ir nesikreipėme.
Vytautas
Dviem žodžiais, aišku, į tokį klausimą neatsakysi. Seksualinė kultūra mūsų šalyje išbalansuota, pasigendu nuosaikumo. Tiesiog per daug tos seksualinės reklamos ir ne vietoje - per televiziją, spaudoje. Iš to daromas kičas.
Nuo kultūros priklauso ir seksualinė sveikata. Dabar eskaluojama seksualinės orientacijos tema. Pavyzdžiui, biseksualai parodomi tarsi didvyriai. Jaunimui tai tampu akstinu labiau domėtis nukrypimais nuo normos.
Man asmeniškai problemų dėl seksualinės orientacijos nekyla. Esu tradiciškai orientuotas. Nebuvo jokio poreikio kreiptis į seksologą, man viskas gerai (šypsosi). Bet jei žmogus pastebi turįs problemų, tai būtina. Beje, kita pasileidimo pusė yra perdėtas drovumas, kuris taip pat gali tapti problemų šaltiniu. Reikia laikytis viduriuko.
Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais šiomis temomis, aišku, ne nuo lopšelio... Kiekvienas tėvas pastebi, kai vaikas ima domėtis priešinga lytim, tada ir galima aptarti. Ką daryti, jei jis domisi savo lyties atstovais? Tada jau, manau, reikia kreiptis į psichologą.
Algirdas (fotografuotis atsisakė)
Sekse reikia būti kultūringam. Turi gerbti partnerę. Esu tradicinės orientacijos, nesu tas... kitoks. Aš nesuprantu tokių dalykų, kaip vyras gali būti su vyru. Kai mokiausi, kažką kalbėjo apie seksualumą ir panašiai... Man nėra tekę kreiptis į seksologą.
Kristina
Kaip apibūdinti seksualinę kultūrą? Nežinau (juokiasi), apie tai nesusimąsčiau. Apie vaikų auklėjimą galvoju, o tai, apie ką klausiat, jau praėjęs etapas (juokiasi). Su vaikais kalbėtis išeina natūraliai. Šiaip esu iš santūresnių žmonių, jei neklausia, pati tokiomis temomis kalbų nepradedu (juokiasi).
Marina (fotografuotis atsisakė)
Labai ilgai užtruktų, jeigu imčiau aiškinti savo nuomonę. Taigi pasakysiu tik tiek, kad seksualinės kultūros mūsų šalyje nėra ir, manau, šiomis temomis reikia daugiau kalbėti. Sakykim, Amerikoje viso to mokomasi jau vidurinėje mokykloje, visai kitaip apie tai kalbama, kitoks požiūris, o mūsų seksualinė revoliucija pavėluota, todėl taip yra - aplink daug negero. Man gaila savo anūkėlių. Tad patys būtinai kalbamės su jais. Mano vaikų požiūris į seksualinį gyvenimą toks pat, kaip mano. Į seksologą reikia kreiptis iškilus problemoms, naudinga pabendrauti su specialistu, kuris šia tema žino daugiau negu tu pats. Man į seksologą kreiptis neteko, nes kai mes buvome jauni, tokių specialistų nė nebuvo. O dabar kažkaip... jau ir nereikia (juokiasi).
Dovilė ir Žilvinas
Kaip apibūdintume seksualinę kultūrą? Geras klausimas. Gal galim neatsakyti? (juokiasi). Ko gero, mūsų žmonėms šioje srityje dar trūksta demokratiškumo. Ar patys seksualinio gyvenimo tema ką nors skaitome? Ne, daugiau iš praktikos (juokiasi). Bet jeigu domiesi, tai ir rasi knygų arba informacijos internete, dabar jos pakanka. Mums į seksologą kreiptis neteko (juokiasi).
Kalbino Valerija LEBEDEVA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą