Senėjimas ir vaistai

Fizinis kūno senėjimas - tai vis aktyvėjantis kūno audinių džiūvimas. Audiniai praranda savo elastingumą dėl kraujagyslių vidinių sienelių storėjimo.

Sustorėjusios kraujagyslių sienelės trukdo normaliai ląstelių mitybai, dėl to pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Mažėja žmonių fizinis pajėgumas. Tam pačiam veiksmui atlikti kaskart reikia vis daugiau pastangų ir laiko. Lėtėja tempas. Širdies raumuo, kaip ir visi kiti raumenys, silpsta.

Senėjimas nėra liga, tad ir gydyti jo nereiktų. Tačiau pagyvenę žmonės dažnai serga keletu ligų vienu metu. Todėl ir vaistų vyresni negu 65 metų žmonės vartoja tris kartus dažniau už tuos, kurie dar neperžengė 65 metų ribos.

Kadangi senų žmonių organizme lėčiau vyksta šalinimo procesai, jame ilgiau užsilaiko įvairūs nuodingi medžiagų apykaitos bei vaistų skilimo produktai. Todėl šalutinis vaistų poveikis pasireiškia du kartus dažniau negu jauniems. Vyresniame amžiuje padaugėja mirtinų apsinuodijimų vaistais.

40 proc. pagyvenusių žmonių vartoja penkių rūšių vaistus vienu metu, o 12 proc. žmonių vartoja net dešimt ir daugiau skirtingų rūšių vaistų. Įrodyta, kad ketvirtadalis skiriamų vaistų yra nereikalingi. Tyrimai rodo, kad dažniausiai be reikalo vartojami antibiotikai, raminamieji bei vaistai virškinimui gerinti.

Daugelio nusiskundimų visiškai nereikia gydyti vaistais. Vyresniame amžiuje reikėtų dažniau reguliuoti mitybą, daugiau vartoti vaistažolių, kurios sukelia mažiau šalutinių poveikių. Labai naudingos fizioterapinės procedūros.

Be abejo, vyresnių žmonių savijautą pagerintų galimybė gydytis reabilitacinėse gydymo įstaigose. Deja, pas mus svarbiau įrengti paauksuotus tualetus prezidentūroje negu kompensuoti vyresniems žmonėms kokybišką reabilitacinį gydymą. O vaistų geriau vartoti mažiau, bet tinkamai, negu daug ir netinkamai.

Birutė Jankuvienė