Sergančiųjų akių ligomis - vis daugiau

Akių sveikata

Dėl didelio akims tenkančio krūvio trumparegystė labiausiai gresia vaikams ir paaugliams, tačiau, gydytojų teigimu, pagalbos vis dažniau kreipiasi ir suaugusieji.

Pasak Klaipėdos apskrities ligoninės konsultacinės poliklinikos gydytojos oftalmologės Svajonės Žukauskienės, esama įvairių priemonių, padedančių savarankiškai stiprinti bei saugoti regėjimą, bet, įtarus akių uždegimą, apsilankyti pas gydytoją būtina. Juolab, kad vis daugėja alerginių susirgimų, kuriuos gydant vien tik akių ligų gydytojų kompetencijos nepakanka - pagalbon pasitelkiami ir alergologai.

Padės tik gydytojas

Alerginių ligų paplitimas visame pasaulyje siekia apie 15 proc., o ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse - net apie 30 proc. Vis dažniau sergama akių alerginėmis ligomis.

"Mokame už viską - už techniką, komfortą. Afrikoje, kur mažiau technikos, ir alergijų yra mažiau. Dabar yra alergijų ne tik įvairioms kenksmingoms medžiagoms, bet ir namų dulkėms ar netgi keisčiausiems dalykams, tokiems, kaip šaltis.

Svarbiausia, kad pacientai patys nebandytų gydytis savarankiškai. Konjunktyvitai būna ne tik alerginiai, bet ir virusiniai, bakteriniai. Ir mišrūs. Net ir gydytojui nėra lengva juos atskirti, o gydomi juk jie nevienodai", - tvirtino S. Žukauskienė.

Esant alerginiam uždegimui, negalima naudoti antibiotikų, nes nuo jų ligonio būklė gali dar pablogėti. Bet kokiu, ne tik alerginiu, konjunktyvitu sergančiam žmogui nerekomenduojami ir akių kompresai. Šiluma ir drėgmė sudaro puikias sąlygas daugintis mikrobams. Tiesa, galima praplauti akis juodąja ar ramunėlių arbatomis.

"Žmonės, susirgę konjunktyvitu, dažnai nueina į vaistinę, paprašo kokių lašiukų ir taip gydosi. Paskui ateina pas gydytoją. Uždegimai jau būna užleisti, išgydyti sunkiau. Nėra lengva ir pradėjus iškart. Pavyzdžiui, virusinis konjunktyvitas gali būti gydomas net ir mėnesį ar du", - sakė S. Žukauskienė.

Bakterinis konjunktyvitas prasideda ūmiai, akys pūliuoja, stipriai parausta, patinsta, niežti. Su šia liga nereikėtų painioti nemalonių reiškinių, sukeltų akių nuovargio - paraudimo, perštėjimo, džiūvimo.

Kompiuteris - kenksmingesnis

"Ilgai sėdint prie kompiuterio akys iš nuovargio ima džiūti - įtemptai žiūrint į ekraną mažai mirksima, todėl jos nepakankamai padengiamos ašarų plėvele. Į gydytojus dabar dažnai ateina žmonių, dirbančių prie kompiuterio, kurie kenčia nuo akių niežėjimo. Tolimųjų reisų vairuotojai skundžiasi, kad dėl akių nuovargio sunku vairuoti prietemoje", - teigė gydytoja.

Dirbant prie kompiuterio, rekomenduojama reguliariai pailsinti akis. Dešimties penkiolikos minučių trukmės pertraukėlės turėtų būti daromos kas pusvalandį. Jų metu reikėtų pamasažuoti sprandą, patrinti kaktą, nes viena įtempta poza trikdo kraujotaką. Rekomenduojama pavartyti akis, pažiūrėti keliskart tolyn artyn. Taip pailsi skaitymo raumuo.

Taip pat nevertėtų abai arti prisitraukti prie monitoriaus - skaitant knygą rekomenduojama išlaikyti 35 cm atstumą, o dirbant kompiuteriu šis atstumas turi būti maždaug dukart didesnis.

"Nereikėtų padarius pertraukėlę įnikti į žurnalą. Mokyklose pertraukos vaikams taip pat daromos ne tam, kad jie ką nors pasikartotų, rengtų namų darbus. Gerai, kai mokytojai paprašo moksleivių išeiti iš klasės, kad jie pasivaikščiotų, pailsintų akis. Krūviai akims mokyklose dabar yra tikrai dideli. Taip pat labai negerai visą dieną sėdėjus prie kompiuterio namie vakarą praleisti prie televizoriaus", - sakė S. Žukauskienė.

Anot gydytojos, kompiuteris akims yra pavojingesnis, nes prie jo praleidžiama kur kas daugiau laiko.

Profilaktika būtina

S. Žukauskienės teigimu, sumažinti nemalonius akių nuovargio simptomus gali padėti ir dirbtinės ašaros, sudrėkinančios akį. Jas galima lašinti keliskart per dieną. Būtini ir antirefleksine danga padengti akiniai, kuriais Lietuvoje prekiaujama jau ne vieneri metai.

"Idealaus apšvietimo niekur nėra, o speciali akinių danga panaikina blyksnius. Vakarų Europos šalyse tokius akinius nešioja apie 80 proc. žmonių", - tvirtino S. Žukauskienė.

Žiemą stiprinti akių tinklainei galima vartoti specialius akims skirtus vitaminus su morkų, mėlynių ekstraktais.

"Esama įvairių nuomonių apie vitaminus, kai kurie mokslininkai siūlo jų "neprisifarširuoti", tačiau padėti šiek tiek sustiprinti akis jie gali. Kai kurie žmonės mėgsta dėti ant akių juodosios ar ramunėlių arbatų kompresus, lašina medų, nors kokių nors mokslinių rekomendacijų dėl to nėra", - sakė gydytoja.

Giedrė NORVILAITĖ