Pasak prof. Algimanto Kirkučio, širdies ligas galima suskirstyti į tris grupes. Pirmosios pažeidžia širdies raumens ir vožtuvų darbą, antrosios trukdo tekėti kraujui širdies kraujagyslėmis ir trečiosios - tai širdies ritmo sutrikimai. Sparčiai vystantis naujoms medicinos technologijoms medikams pavyko pristabdyti sergamumą abiejų pirmųjų grupių širdies ligomis ir pasiekti, kad pacientai gyventų ilgiau. Tačiau kol kas nepavyko suvaldyti širdies aritmijų. Šių susirgimų daugėja visame pasaulyje.
Kas yra širdies aritmijos? Kodėl ši liga taip nepasiduoda gydymui?
Širdies aritmijos tai ne vienas susirgimas, o visa grupė ligų, pasireiškiančių padidėjusiu arba sumažėjusiu pulsu, ritmišku ir (arba) neritmišku širdies darbu. Labai dažnai jas sukelia skirtingos priežastys, reikalaujančios jų teisingo suvokimo ir skirtingų gydymo būdų.
Vaikai ir jaunesnio amžiaus žmonės neretai skundžiasi padažnėjusio širdies plakimo epizodais. Juos sukelia turimi įgimti papildomi širdies nervinai pluoštai arba dėl kitų ligų pasireiškimo atsiradusios kliūtys, trukdančios širdį aktyvuojančiam nerviniam impulsui normaliai pasiekti raumenines skaidulas. Tokį nenormalų sujaudinimo bangos sklidimą širdies raumeniu galima palyginti su audros frontu, kurį stebime gamtoje artėjant neramiam orui. O kylančius uraganus - su slenkančios per širdį sujaudinimo bangos sūkuriais, generuojančiais labai dažną patologinį širdies ritmą. Norint išgydyti ligonį nuo nenormaliai padažnėjusio ritmo, tenka chirurginiu būdu šalinti papildomą nervinę jungtį arda suardyti susidariusias kitas sąlygas, nulemiančias anomalinę sujaudinimo bangos cirkuliaciją širdyje. Šiuolaikinių technologijų pagalba ligoniui galima atlikti tokio pobūdžio operaciją, neatveriant krūtinės ląstos. Tam tikslui į širdies vidų patenkama per stambias rankų ir kojų kraujagysles. Širdyje rentgeno aparato kontrolės pagalba manipuliuojant specialiais elektrodais ir instrumentais, nustatoma tiksli patologinio židinio vieta ir pašalinama aritmiją sukėlusi priežastis.
Kodėl daugėja širdies aritmijų?
Nors medikai negaili savo pastangų ir laiko, tenka tik apgailestauti, kad besiskundžiančių padažnėjusiu širdies pulsu nemažėja. Taip yra todėl, kad ši ligų grupė labai priklauso nuo žmonių gyvenimo būdo. Psichovegetacinė nervų sistema nuolatos nukenčia nuo nervinės emocinės įtampos, kuri supa mus kasdieniniame gyvenime. Tai nualina psichosomatinę organizmo būklę ir susilpnina jo adaptacines reakcijas.
Kita, dar didesnė pacientų grupė, tai dažniau vyresnio amžiaus asmenys, kurie skundžiasi neritmišku ir (arba) suretėjusiu širdies darbu. Neretai šie žmones skundžiasi prarandantys pusiausvyrą arba net kartais netenkantys sąmonės. Taip atsitinka tuomet, kai širdis praranda sugebėjimą susitraukinėti ir varinėti kraują kraujagyslėmis. Paprastai to priežastimi yra visiškas širdies sustojimas dėl išnykusio raumens sujaudinimo arba chaotiškas, ypač dažnas ir nereguliarus, visų raumeninių skaidulų sujaudinimas, panaikinantis sinchroniško širdies raumens susitraukimo galimybę. Šiai aritmijos rūšiai pasireiškus prieširdžiuose, ji vadinama prieširdžių virpėjimu arba plazdėjimu. Tai dažniausiai pasitaikanti širdies aritmija, kuria skundžiasi daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės. Ja serga 1-2 proc. visų šalies gyventojų, o tarp sulaukusių 75-erių metų ir daugiau - net 15 proc. Pradėjus virpėti prieširdžiams, žmogus silpsta ir dūsta, jaučia nuovargį. Jei širdies ritmas nepakankamas, kraujas iki smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų nenuneša deguonies ir reikalingų maisto medžiagų. Savaime arba nuo vaistų ritmui atsikūrus, ligonis gali trumpam netekti sąmonės arba net mirti, jei ilgiau užtrunka normalaus ritmo atstatymas. Kai sutrikimai kartojasi dažnai, ritmas ir ligonio savijauta nepagerėja nei nuo vaistų, nei nuo elektros šoko, tuomet jau nelieka kitos išeities, kaip tik kuo greičiau implantuoti širdies elektrostimuliatorių. Kardiologų manymu, susirgimų pagausėjo todėl, kad mūsų visuomenė sensta - ilgėja žmonių gyvenimo trukmė. Aišku, prisideda gyvenimo būdo ypatumai ir augantys stresai. Kita priežastis, apie kurią kol kas garsiai nekalbama, yra ta, kad vartojama vis daugiau naujų, stiprų šalutinį poveikį turinčių vaistų, kurie kenkia mūsų organizmo varikliui - širdžiai. Pastaruoju metu gana dažnai tenka stebėti ligonius, atsiųstus į ligoninę implantuoti stimuliatorių, tačiau nutraukus jiems nereikalingų, širdį veikiančių vaistų vartojimą, ligos simptomai praeina.
Kaip veikia širdies stimuliatorius?
Praėjusio šimtmečio viduryje mokslininkai sumanė sustojusią širdį suaktyvinti elektra. Tuomet buvo sukurtas labai mažo galingumo elektrinių impulsų generatorius, kuris šiam tikslui implantuojamas į žmogaus organizmą. Kontroliuojant rentgeno aparatu, nuo stimuliatoriaus kraujagyslėmis įleidžiami iki širdies vidaus vienas, du arba, esant reikalui, net trys laideliai. Vienas jų galas prijungiamas prie elektrokardiostimuliatoriaus, o kitas specialia jungtimi pritvirtinamas prie širdies sienelės. Širdis susitraukimu reaguoja į generatoriaus paleistą per laidelius impulsą. Naujausios kartos stimuliatoriai įsijungia patys pagal poreikį, tai yra pulsui padažnėjus, stimuliatorius automatiškai išsijungia, o suretėjus - vėl įsijungia ir padažnina širdies susitraukimus iki gydytojo nustatytos ribos. Toks stimuliatorius gali veikti 7-8 metus, vėliau jis turi būti pakeistas, nes išsenka jo baterijų energija. Tai vos 25 gramus sveriantis aparatas, kuris gelbsti gyvybę sutrikus širdies ritmui. Sveikatos draudimu apsidraudusiems asmenims išlaidas sumoka Valstybinė ligonių kasa. Vien tik Klaipėdoje ligoniams esame implantavę virš 5000 tokių aparatų. Tokie patys prietaisai yra implantuoti prezidentui Valdui Adamkui, Prancūzijos prezidentui Žakui Širakui bei daug kitų iškilių asmenybių.
Palyginus su pernai metais, pacientų, kuriems reikalingas širdies stimuliatorius, šiemet jau padaugėjo apie 10 proc. Per 60 metų prietaisų gamybos technologija labai ištobulėjo, jie pasidarė ypač patikimi ir saugūs. Savalaikis jų panaudojimas leido išsaugoti gyvybę ir pagerinti gyvenimo kokybę daugeliui Lietuvos žmonių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą