Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 160 žmonių, sergančių lėtine mieloleukemija, tačiau gydymą moderniais vaistais, leidžiančiais progresuojančią mirtiną ligą kontroliuoti, gauna tik pusė iš jų, ir tai valstybei kainuoja apie 11 mln. litų per metus. Gera žinia ta, kad jau kitais
metais vaistų turėtų gauti jei ne visi, tai bent 20 proc. daugiau pacientų.
Liga atsėlina tyliai
Lėtinė mieloleukemija (LML) - tai viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, per kurią pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis ir kepenys. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio išsivysto LML, yra tam tikri chromosomų pokyčiai, dėl kurių susiformuoja vadinamoji Filadelfijos chromosoma, turinti geną hibridą. Piktybinės ląstelės nekontroliuojamai auga ir dauginasi, užgoždamos normalią kraujodarą.
Lėtinė LML stadija tęsiasi keletą metų, liga neišvengiamai progresuoja ir galiausiai pereina į blastinės krizės stadiją. Pastaroji laikytina ūmine leukemija, jai būdingas atsparumas gydymui. Blastinė krizė tęsiasi keletą savaičių ar mėnesių ir beveik visada baigiasi mirtimi.
LML dažniausiai iš pradžių nesukelia jokių simptomų: žmogus ilgą laiką gali jaustis sveikas. Dažnai liga diagnozuojama visiškai atsitiktinai atliekant įprastinį kraujo tyrimą per profilaktinį patikrinimą.
Seniau pacientams buvo skiriami mažai veiksmingi vaistai: hidroksikarbamidas, alfa-interferonas, kurie laikinai pristabdydavo ligą ar sumažindavo simptomus, tačiau jos neišgydydavo. Vidutinis išgyvenamumas nuo LML diagnozavimo būdavo apie 4 metai. Visiškai ligą galėdavo išgydyti tik kaulų čiulpų transplantacija. Tačiau šį gydymą daktarai galėdavo pasiūlyti tik jauniems, tinkamą donorą turintiems pacientams.
2001 m. šiai ligai gydyti patvirtintas vaistas imatinibas. Jis tapo kapsule, galinčia ankstyvose stadijose sustabdyti šį kraujo vėžį 90 proc. pacientų. Vaistas gydo ligos išsivystymo priežastį, jis padeda visiškai nuslopinti piktybinių ląstelių, turinčių nelemtą Filadelfijos chromosomą, populiaciją ir leidžia visiškai kontroliuoti ligą.
Toks gydymas yra neabejotinai efektyviausias, naudojamas visų išsivysčiusių šalių pacientams ir turi būti pradedamas nustačius ligą iš karto. Sergantieji, vartodami šį vaistą, gyvena normalų, visavertį gyvenimą, dirba.
Vaistų nebeturi
Specialistai pabrėžia, kad didžiausia LML gydymo problema iki šiol išlieka vaistų prieinamumas. Šiuo metu vieno LML sergančio paciento nuolatinis gydymas vieną mėnesį kainuoja apie 9 tūkst. litų. Žmogui, jei gydymas veiksmingas, jo reikia visą gyvenimą.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktoriaus doc. Laimono Griškevičiaus, kalbant apie LML gydymą šiais laikais iš pirmo žvilgsnio, bent jau iš pradžių, viskas yra gana paprasta - naujas gydymas yra visais atžvilgiais pranašesnis už bet kokį kitą gydymą. Tad gydytojo, jei jis turi galimybę skirti šiuolaikinius vaistus, pasirinkimas labai paprastas. Netinka šis gydymas tik labai retais atvejais - tada kyla klausimas, ką toliau daryti.
Naujausi vaistai LML gydyti, docento teigimu, Lietuvoje atsirado 2004 m. Jiems pirkti buvo skiriamas šioks toks finansavimas, be to, daugelis pacientų dalyvavo šių vaistų klinikiniuose tyrimuose ir taip buvo užtikrintas jų gydymas.
“Tačiau dabar vaistų nebėra, o dėl ateinančių metų dar labiau nerimaujame, nes pasibaigė visi biomedicininiai tyrimai, kuriuose mes dalyvavome, tad nebėra ir galimybių skirti gydymo pacientams, kuriems naujai diagnozuojama LML, - sakė L.Griškevičius. - Suprantama, tai nereiškia, kad pacientams neskiriamas joks gydymas, - jie gydomi tais metodais, kurie buvo taikomi iki atsirandant naujajam medikamentui. Tie metodai mažiau sėkmingi, tačiau ir jie padeda žmogui kurį laiką išgyventi”.
Skirs daugiau lėšų
Sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės teigimu, į SAM atėjus naujai vadovybei prasidėjo įvairių pacientų organizacijų žygiai: visiems ko nors trūksta, visi norėtų sulaukti didesnio dėmesio ir globos iš ministerijos. Tuo tarpu kuo nors pagelbėti pacientams ekonominio nuosmukio laikotarpiu nėra paprasta. Privalomo sveikatos draudimo fondas mažėja ir prognozuojama, kad mažės ateityje. Tuo tarpu, pavyzdžiui, onkohematologiniams ligoniams padėti galima tik duodant daugiau šiuolaikiškų medikamentų, kurie yra gana brangūs.
“Tad nusprendėme, kad pačios pacientų organizacijos išsirinktų Pacientų tarybą, ši ir nuspręstų, kas yra prioritetai, kaip ministerija galėtų bent kam nors padėti. Pacientų taryba kaip prioritetą mums nurodė onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų situaciją, - sakė N.Ribokienė. - Tad buvo priimtas sprendimas 2010 m. papildomai skirti 5 mln. litų onkohematologiniams pacientams reikalingiems vaistams ir priežiūrai”.
Vadinasi, viceministrės teigimu, modernius šiuolaikiškus vaistus gaus dar 20 proc. onkohematologinėmis ligomis sergančių pacientų, kuriems jie reikalingi. Šiuo metu reikalingą gydymą gauna apie 50 proc. tokių pacientų, SAM užsibrėžė šį skaičių jau kitais metais padidinti iki 70 proc., o siekiamybė - kad visi onkohematologinėmis ligomis sergantys pacientai, kuriems reikalingi šiuolaikiški vaistai, juos gautų. Tikimasi, kad prie to šia klastinga liga sergančių žmonių vardan prisidės ir vaistus gaminanti farmacinė kompanija.
Skaičiai ir faktai
• LML dažnis yra 1-1,5 naujo atvejo 100 000 žmonių per metus.
• Lietuvoje per metus diagnozuojama apie 40 naujų LML atvejų.
• 50 proc. pacientų yra darbingo amžiaus - jaunesni nei 60 metų.
• Apie 90 proc. Lietuvos pacientų liga nustatoma esant pradinei lėtinei stadijai.
• Remiantis pacientų aprūpinimo imatinibu analize Europoje, Lietuva yra viena iš labiausiai atsiliekančių ES šalių.
Pacientų komentarai
Daiva Musenkova
Sergu LML jau treji metai. Metus gydžiausi interferonu, tačiau gydymas nebuvo labai veiksmingas. Buvo kalbama apie kaulų čiulpų transplantaciją, ir aš jai buvau pasiryžusi, tačiau nepavyko rasti donoro. Tada man buvo paskirtas gydymas šiuolaikiniais vaistais. Jau po pusės metų paaiškėjo, kad atsakas į gydymą labai geras.
Algimantas Lazdauskas
Sergu treji metai. Modernaus gydymo aš negaunu - gydausi kitais medikamentais. Savijauta nėra labai gera. Gydytoja sakė, kad esu realus kandidatas gauti šiuolaikinį gydymą, tačiau iki šiol jo negaunu. Skaudu, kai suvoki, kad yra galimybė suvaldyti ligą, tačiau ji prieinama ne visiems. Nieko nepadarysi - telieka su tuo susitaikyti.
Bronė Jakienė
Kad sergu LML, sužinojau prieš dvejus metus. Iš pradžių gydė vienais vaistais, vėliau juos pakeitė kitais. Žinau apie modernius vaistus, tačiau jų negaunu. Suprantu - finansavimas ribotas. Aš juk negaliu medikų prie sienos remti. Juk net trisdešimtmečiai ne visi vaistus gauna. Aišku, gyventi norime visi, tačiau čia dar ir sąžinės reikalas.
Aida VALINSKIENĖ, “Respublika”
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą