Gausybei darbų vejant vienas kitą, net nepastebėjau, kad jau kokius metus nebuvau kino teatre. Nusprendusi, kad negalima taip atsiriboti nuo pasaulietiškų pramogų, ryžausi klaidą atitaisyti.
Juolab kad buvau pakviesta į taip išreklamuotą amerikiečių komediją. Beje, ir kino salėje naujame prekybos centre dar nebuvau buvusi.
Jau prie kasų nustebino publika, kartu su bilietais perkanti glėbius spragintų kukurūzų bei didžiulius indus kolos gėrimų. "Kada jie visa tai suvalgys? - pamaniau. - Juk seansas tuoj prasideda".
Mano didžiam nustebimui, minia tukti pradėjusių ir jau nutukusių jaunų žmonių su pašaro (kitaip to maisto negalėčiau pavadinti) paketais, dydžiu proporcingais nutukimo laipsniui, sugužėjo į kino salę. Viso filmo metu salėje keptų kukurūzų kvapo fone girdėjosi čepsėjimas, gurkšnojimas, raugėjimas. Kažkas panašaus į vaikystėje kiaulių fermoje girdėtus garsus. Ir išvaizda kai kurių jaunuolių labiau buvo panaši į penimų paršiukų.
Kiek pastangų bedėtų medikai, mokslininkai, žiniasklaida, kalbėdami apie mitybos problemas, nutukimą, atrodo, mūsų visuomenei nei šilta, nei šalta.
Tabako gamintojai bent ant pakelių užrašo, jog rūkymas labai kenkia sveikatai. Manau, kad logiška būtų prie kino salių pakabinti plakatus, jog nutukimas taip pat labai pavojingas sveikatai.
Greičiausiai nutunka žmonės, kurie užkandžiauja tarp valgių, žiūrėdami televizijos laidas ar filmus. Tuomet valgoma ne alkiui numalšinti, bet patenkinti kramsnojimo įprotį.
Kadaise vienas rusų vadų Nikita Chruščiovas buvo pažadėjęs užmėtyti Ameriką kukurūzais. Jam tai nepavyko. Amerika mus "užmėtė". Keptais kukurūzais, greitu nesveiku maistu, blogais maitinimosi įpročiais, naudingais tik prekybininkams.
Nutukimas yra liga, netgi epidemija. Manau, išduodant leidimus kino salėms eksploatuoti turėtų būti atkreiptas dėmesys, kad jos netaptų šėryklomis, platinančiomis šią epidemiją.
Birutė Jankuvienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą