Siekiant išvengti dusulio priepuolių, būtinas kompleksiškas gydymas

Bronchų astma

Tai, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje daugėja sergančiųjų bronchų astma, pasak specialistų, tam įtakos turi ne tik genetinis faktorius bei klimatinės sąlygos, bet ir žymiai pagerėjusi diagnostika. Astma taip pat susergama ir dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų, sterilios aplinkos.

Kai pacientas nepaiso gydytojo nurodymų

Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir bendrosios terapijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius akcentuoja, kad pagrindiniai veiksniai, kodėl daugėja pacientų, turinčių sunkią astmos formą, - per vėlyva ligos diagnozė, o ypač netinkamas gydymas.

Bronchų astma - tai lėtinis uždegiminis kvėpavimo takų susirgimas. Ši pulmonologinė liga pasireiškia pasunkėjusiu kvėpavimu, dusuliu ir priepuoliniu kosuliu.

Astmos priepuolis ištinka tuomet, kai sergantysis nepaiso gydytojo nurodymų. Priepuolio metu kvėpavimo takų vidinės sienelės paburksta, užsikmeša gleivinės, ligoniui pasidaro sunku kvėpuoti.

Pagal savo pobūdį bronchų astma skirtingai pasireiškia ligoniams. Jos poveikis gali kisti priklausomai nuo paros laiko ir nuo sezono. Astma gali pasireikšti kaip švelnios formos, protarpinis susirgimas ir kaip lėtinė, sunki, sveikatą žalojanti liga, kuomet ligoniai kasdien kenčia nuo užeinančio dusulio priepuolio.

Ligos klasifikavimas grindžiamas simptomų dažnumu, simptomų pasireiškimu nakties metu ir PEF (didžiausios iškvėpimo srovės) matavimais.

Gydytojas pulmonologas Arvydas Valavičius pažymi, kad kvėpavimo takų uždegimas ne tik apsunkina kvėpavimą, bet taip pat sukelia padidėjusį kvėpavimo takų jautrumą (kvėpavimo takų hyper jautrumą) į skirtingus dirgiklius (sukėlėjus), įskaitant pavyzdžiui, šaltą orą.

Dirgikliai gali sukelti kvėpavimo takų sienelės susitraukimą (bronchų susiaurėjimą). Astmos vystymąsi skatinantys faktoriai yra aplinka ir genetinis paveldėjimas. O alergenai gali veikti tiek kaip sukėlėjai, tiek kaip skatintojai.

Specialistas pažymi, kad siekiant išvengti bronchų astmos priepuolių, būtina išlaikyti simptomų kontrolę. Kadangi astma yra lėtinė liga, sergančiajam būtina nuolatinė medicininė priežiūra. Astmos gydyme naudojami kelių rūšių preparatai. Iš jų dvi pagrindinės klasės yra prevenciniai vaistai ir simptomus malšinantys preparatai.

Siekiant ilgalaikės bronchų astmos kontrolės, sergantieji šia liga kasdien turėtų vartoti prevencinius vaistus. Inhaliuojamieji kortikosteroidai, mažinantys uždegimą, šiuo metu yra patys efektyviausi prevenciniai vaistai daugeliui ligonių.

Malšinamieji vaistai paprastai veiksmingai veikia tiktai simptomus, o ne kvėpavimo takų uždegimą. Kai tik pacientui tampa sunku kvėpuoti, dažniausiai naudojami malšinamieji preparatai. Jie atpalaiduoja kvėpavimo takų lygiuosius raumenis, dėl kurių susitraukimo susiaurėja bronchai.

Ligą galima kontroliuoti

Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir bendrosios terapijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius pažymi, kad nors nėra išrasta medikamentų, kurie galėtų išgydyti bronchų astmą, tačiau dabartiniai gydymo metodai leidžia efektyviai konktroliuoti šią ligą.

Kaip rodo neseniai pasaulyje atlikti tyrimai, daugelio astma sergančių žmonių gydymo uždaviniai nėra įgyvendinti, t.y. jie vis dar patiria dažnus dusulio priepuolius.

Du trečdaliai ligonių patiria astmos simptomus ne rečiau kaip du ar tris kartus per savaitę, du penktadaliai ligonių kenčia nuo ligos simptomų kiekvieną dieną ir t.t.

Anot specialistų, blogai tai, kad ligoniai yra linkę pasikliauti gydymu vien malšinamaisiais simptominiais preparatais ir nenaudoja gydymui skirtų vaistų - inhaliacinių kortikosteroidų.

Gydytojas pulmonologas Arvydas Valavičius primena, kad siekiant išvengti dusulio priepuolių, o kartu ir ligos progresavimo, bronchų astma turi būti gydoma kompleksiškai.

Jūratė MAZAJEVA