Silpnapročiai seneliai - pastumdėliai už borto

Problema

Mokėdami visą gyvenimą mokesčius, socialiai drausti lietuviai negali būti garantuoti, kad padoriai galės nusenti ir numirti. Besirūpindami socialiai apleistaisiais, "bomžais", visiškai pamiršome pasirūpinti savimi.

Užsienyje senatvės negalią turintiems žmonėms tarnauja visas tinklas medikų bei socialinių darbuotojų - senjorai čia su pagarba globojami valstybės. Mūsų demencija susirgusieji namuose sunkia našta krenta ant artimųjų pečių.

"Tai didžiulė ir labai skaudi problema, ir kol kas valstybė nesiima reikiamai spręsti šio klausimo", - "Vakarų ekspresui" sakė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas psichiatrijos klausimais profesorius habil. dr. Algirdas Dembinskas.

Stresas šeimai

Būna, kad vaikai, nebežinodami, kaip apsaugoti senus demencija sergančius agresyvius tėvus nuo jų pačių ir negalėdami jiems skirti nuolatinės priežiūros, išeidami darban prirakina prie radiatorių, uždaro tuščiame kambaryje it kalinius. Kito kelio nėra - antraip nežinia ką grįžęs iš darbo rasi: šie gali supleškinti namus, paleisti dujas, išardyti elektros instaliaciją, susižaloti.

A. Dembinskas įsitikinęs, kad vienintelė galimybė padėti demenciškiems žmonėms - plėsti specializuotų slaugos ligoninių tinklą

"Nebegaliu daugiau, arba jį pasmaugsiu, arba pats nusižudysiu", - su tokiais žodžiais kartais kreipiasi į medikus sergančiųjų artimieji. Dauguma jų apimti gilios depresijos, išsekę fiziškai ir psichologiškai, ir jau jiems patiems reikia medikų pagalbos.

Juk tokio ligonio iš akių negali paleisti. Samdyti slaugytoją - per brangu. Jei sukrapštai tam pinigų - vakare, grįžęs iš darbo, ir naktį turi juo pasirūpinti pats. Kaip bepailsėti? O nepagydoma liga gali tęstis daugiau nei 10 metų.

"Slaugydami savo artimuosius slaugantieji pervargsta, praranda buvusį gyvenimo būdą. Pyktis, nepatogumas, beviltiškumas, kaltė, liūdesys, depresija, izoliacija, rūpestis, - tai emocinės reakcijos, kurių išvengti neįmanoma rūpinantis demencija sergančiu asmeniu", - pastebėjo šią problemą tyrusi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja docentė dr. Danguolė Drungilienė.

Problema gilės

Prognozuojama, kad iki 2030 metų Lietuvoje vyresni kaip 60 metų žmonės sudarys 27 proc. visuomenės.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės skyriaus vedėja gydytoja terapeutė Milda Beniušienė nuogąstauja: ilgėjant žmonių amžiui sergančiųjų demencija tik daugės.

Pagal Europos statistiką, Lietuvoje turėtų būti 16-35 tūkst. vien Alzheimerio liga sergančių pacientų.

"Sergančio demencija žmogaus vieno nepaliksi. Jam reikalinga priežiūra visą parą", - sako M. Beniušienė

Demencija - tai atminties susilpnėjimas, mąstymo, orientacijos, suvokimo sutrikimas. Dėl to palaipsniui žmogus tampa priklausomas nuo kito asmens, reikalingas nuolatinės slaugos ir priežiūros. Ši liga ima vystytis po traumų, insulto arba pasireiškia kaip Alzheimerio ligos simptomas.

Šie žmonės ypač blogai jaučiasi, kai pakeičia aplinką. Atvežti į ligoninę jie sunkiai adaptuojasi, negali priprasti, tampa neramesni, agresyvesni. Gyvendami bendroje palatoje su kitais, nesuvokdami, ką daro, gali suvalgyti kitų maistą ar kitaip nuskriausti.

Medikai mena, kaip vienas demencija po insulto susirgęs pacientas ant gydytojos užsimojo peiliu. Atėjęs sūnus ligonį sutramdė.

Gydyti nėra sąlygų

"Lietuvoje nėra pensionų, skyrių, kurie atitiktų Europos standartus. Šių ligonių priežiūra labai sudėtinga, o palatos jiems slaugyti nepritaikytos", - pritaria gydytojai M. Beniušienei kolegės Rita Gedgaudienė bei Virginija Letukienė.

Kad jie nesusitrenktų, nesusižalotų, nenuskriaustų kitų, reikalinga itin atidi priežiūra visą parą.

Šiuos ligonius galėtų gydyti ir Slaugos ligoninė. Tačiau tam reikėtų įkurti bent atskirą skyrių su mažomis palatomis, grotuotais langais, priimti daugiau darbuotojų - slaugytojų, psichiatrą.

Tačiau šioms pertvarkoms esamo palaikomojo gydymo įkainio, kuris tesiekia 78,1 lito, toli gražu nepakanka.

Beje, sergantieji demencija net neįtraukti į indikacijų, dėl kurių guldoma į slaugos ligoninę, sąrašą. Čia jie pakliūva dėl gretutinių ligų. Laukiančių patekti į šią įstaigą daug, tačiau apgydžius bedalis vėl išleidžiamas namo ir problema gula ant artimųjų pečių.

Atskiri skyreliai, sakė A. Dembinskas, veikia kai kuriose psichiatrijos ligoninėse, tačiau jie nedideli ir problemos tikrai neišsprendžia.

Užsienio pavyzdys

Kaip padėti sergantiesiems šia liga, dviračio išradinėti nereikia - pakanka užsienio valstybių pavyzdžių. Ten sukurti atskiri pensionai, slaugos namai - pusiau socialinės, pusiau medicininės įstaigos. Be ten veikiančių dienos centrų, išvystyta slauga namuose, kur bet kuriuo paros metu galima prisikviesti socialinį darbuotoją, slaugytoją.

"Lietuvoje turi būti pradėta kurti panaši sistema. O išsilaikyti galėtų iš privačių ir valstybės lėšų", - nepraranda vilties jau bene dešimtmetį šią idėją kelianti D. Drungilienė. Tuolab kad socialinei apsaugai nemažai lėšų skirtų Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Deja, šios lėšos nėra panaudojamos.

A. Dembinsko manymu, geriausia sergančiuosius demencija guldyti į slaugos ligonines, jas tam pritaikius, tačiau šios ir taip šiuo metu perkrautos. Todėl vienintelė galimybė padėti bedaliams - plėsti specializuotų slaugos ligoninių tinklą.

"Nesutikčiau su tais, kurie siūlo šiems ligoniams kurti dienos centrus, nes jiems įprastinės namų aplinkos pakeitimas labai sunkiai pakeliamas", - sakė jis.

Genovaitė PRIVEDIENĖ