Šiltuoju sezonu - pavojai sveikatai

Šiltuoju sezonu - pavojai sveikatai

Apie tai, kaip neapsinuodyti maistu ir kokių infekcijų pavojai slypi gamtoje šiltuoju metų laiku, kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus Nr. 2 vedėja gydytoja Rasa Girdžiūniene.

Kodėl vasarą ir rudenį dažniau apsinuodijama maistu?

Taip, šiuo metu sulaukiame daugiau pacientų. Maisto toksikoinfekcijos kyla, kai suvalgoma maisto produktų, užkrėstų bakterijų toksinais. Šiai grupei ligų priklauso salmoneliozė, stafilokokinė toksikoinfekcija, botulizmas ir sąlyginai patogeninių bakterijų sukeltos maisto toksinės infekcijos. Dažniausiai apsinuodijimai maistu prasideda ūmiai, suserga keletas ar grupė žmonių, vartojusių tą patį maisto produktą. Šiltas oras yra palanki dirva greitai daugintis mikroorganizmams. Ligos priežastimi gali tapti blogai paruošti ir netinkamai laikomi mėsos, pieno produktai, žuvis, kiaušiniai. Vasarą daug iškylaujame, ruošiame maistą gamtoje, vyksta daug švenčių, produktai ilgai laikomi šilumoje. Maisto toksikoinfekcijos pasireiškia karščiavimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, ryškia intoksikacija. Tuomet labai svarbu vartoti daug skysčių, kurie iš organizmo pašalina toksinus.

Kaip išvengti maisto toksikoinfekcijų?

Reikia griežtai laikytis maisto produktų laikymo ir gamybos technologijų, patiekalų gamybai naudoti tik kokybiškus, valgyti gerai termiškai apdorotus maisto produktus. Nerekomenduojama ragauti dar neapdorotų produktų. Pavyzdžiui, mūsų pacientais tampa ir namų šeimininkės, paragavusios žalio mėsos faršo prieš kotletų kepimą, vaikai, močiutėms kepant blynus paragavę tešlos, vyresnio amžiaus vyrai, mėgstantys gerti žalius kiaušinius, pobūvių svečiai, skanavę tortų, pyragaičių, šašlykų. Taip pat šeimininkės turėtų labai kruopščiai konservuoti produktus žiemai. Šiemet jau turėjome du sunkios infekcinės ligos - botulizmo atvejus, kai buvo valgomi konservuoti produktai.

Gamtoje tyko dar vienas pavojus - erkės.

Įsisiurbus erkei žmogus gali susirgti erkiniu encefalitu arba Laimo liga. Tai skirtingos ligos, nes Laimo liga kyla dėl bakterijos borelijos, o erkinį encefalitą sukelia erkinio encefalito virusas. Susirgusių erkių platinamomis ligomis pacientų pas mus padaugėjo liepos pabaigoje. Nerimą kelia nemažėjantis sergamumas erkiniu encefalitu - kasmet šalyje suserga 300 - 400 žmonių. Nors 80 proc. užsikrėtusiųjų perserga lengva encefalito forma, kitiems šios ligos pasekmės gali būti sunkios: centrinės nervų sistemos pažeidimai, nuovargio sindromas, nemiga, galvos skausmai ir kt. Liga panaši į gripą: karščiavimas, galvos skausmai. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Nuo erkinio encefalito patikimai apsaugo skiepai. Persirgus encefalitu natūraliai susiformuoja imunitetas šiai ligai ir skiepytis nebereikia. Nuo Laimo ligos skiepų dar nėra - susirgusieji gydomi antibiotikais. Pirmasis ligos požymis - po 1-6 savaičių odoje, buvusioje erkės įkandimo vietoje, atsirandanti raudona dėmė. Iškylaujant reikėtų stebėti, ar neįsisiurbė erkė, o grįžus namo gerai apžiūrėti visą kūną, drabužius. Pastebėta, kad net pusė erkių pernešamomis ligomis užsikrėtusių žmonių net nežino, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder