Siūloma uždrausti auginti genetiškai modifikuotus augalus saugomose teritorijose

Seimas pradėjo svarstyti Dailio Alfonso Barakausko inicijuotas Saugomų teritorijų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama uždrausti Lietuvos saugomose teritorijose - rezervatuose, draustiniuose, gamtos paveldo objektuose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose bei 5 km atstumu nuo išvardintų teritorijų ribų išleisti į aplinką, auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus bei jų sėklas.

"Džiugu, kad Seimas šią savaitę bendru sutarimu pritarė šioms pataisoms ir pradėjo svarstymo procedūrą. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos bei Seimo kanceliarijos teisės departamentas šioms pataisoms neturėjo esminių priekaištų dėl neatitikimo ES normoms, todėl turiu vilties, kad Europos žemėlapyje Lietuva neliks viena iš raudonai pažymėtų valstybių, kurioje nėra taikoma jokių apribojimų GMO auginimui", - sakė Seimo narys D. A. Barakauskas.

Parlamentaro teigimu, kol Lietuvoje ir Europoje nėra vieningos nuomonės bei neginčytinų tyrimų dėl GMO poveikio žmonių sveikatai ir natūraliai gamtai, būtina taikyti atsargumo principą ir bent Lietuvos saugomose teritorijose bei 5 km atstumu nuo jų ribų uždrausti išleisti į aplinką, auginti, dauginti genetiškai modifikuotus organizmus, kultūras, augalus bei jų sėklas.

5 km atstumas grindžiamas mokslinių tyrimų išvadomis, kad bitės bei kiti vabzdžiai ieškodami medingų plotų gali nuskristi pirmyn atgal iki 7 km. Taip pat, parlamentaro nuomone, reikia atsižvelgti ir į tai, kad net be vabzdžių pagalbos GMO gali išplisti, pavyzdžiui, vėjui pernešant žiedadulkes. Pasak D. A. Barakausko, sukurtas stiprus ir atsparus genetiškai modifikuotas augalas gali užvaldyti ir keisti natūraliai besidauginančius augalus ir pažeisti saugomose teritorijose nusistovėjusią ekosistemą.

Parlamentaro duomenimis, panašius apribojimus taiko Bulgarija, kuri draudžia auginti GM augalus 30 km atstumu nuo valstybės saugomų teritorijų.

Iš viso aštuonios ES valstybės narės - Austrija, Vengrija, Liuksemburgas, Graikija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Bulgarija - yra uždraudusios arba apribojusios GMO auginimą savo teritorijose, nepaisant to, kad Europos Komisijos sertifikuota agentūra yra išdavusi konkretiems GMO augalams leidimus.

Sutarties dėl ES veikimo 36 straipsnis taip pat numato galimybę valstybėms narėms taikyti tam tikrus apribojimus, "jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais".

Europos Komisija 2010 metais savo komunikate "Dėl valstybių narių laisvės spręsti dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo" pripažino, jog valstybės narės turi turėti daugiau laisvės apsisprendžiant dėl genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo savo šalyse.