Šiuolaikinė ekologija - tik mada?

Vakarų šalyse intensyviai didėjantis susidomėjimas ekologija neaplenkia ir Lietuvos. Tiesa, specialistų tikinimu, ne visada apsipirkęs ekologiškame turgelyje ar tiesiog ekologiškų produktų skyriuje būsi tikras, jog mėgaujiesi morkomis, kopūstais ar ridikais be nitratų ir kitokių kenksmingų priedų, išaugintais aplinką bei gyvūnus puoselėjančiomis sąlygomis bei atitinkančiais kitus būtinus reikalavimus. Nors Klaipėda nesipuikuoja nė vienu ekologišku turgeliu, teigiama, jog nusiminti neverta, nes ir sostinės gyventojai, įsivaizduojantys, jog minėtame turgelyje perka ekologišką obuolį, dažnai skanauja tik lenkišką vašku padengtą vaisių.

"Ekologiškų daržovių turgelyje dukrytei nupirkau kelias morkas, buroką, pastarnoką. Už viską sumokėjau bemaž 20 litų, tačiau taip jaučiuosi saugiau. Žinau, kad košės, kurias verdu iš čia pirktų daržovių, yra daug sveikesnės nei parduotuvinės ar virtos iš įprastų produktų", - pasakojo sostinėje gyvenanti ir nė metukų neturinčią dukrelę auginanti Vilma. Tokiam moters sprendimui pritaria ir jos vyras.

EKOLOGIŠKOS? Teigiama, jog dažnai ekologiškomis prekėmis pristatomos daržovės būna tik apgaulė. SLŪGSTA. Pastebima, jog ekologijos bumas po truputėlį slūgsta. Ekologiški produktai populiariausi buvo prieš maždaug trejus metus. Dabar visam Vilniui aptarnauti užtenka vos poros ekologiškų ūkių, o kartais net ir pastarieji visų savo produktų neišparduoda. Stasio ŽUMBIO nuotr.

Klaipėdietės mamos bei kiti sveika gyvensena besidomintys žmonės tokios galimybės neturi - ekologiškų maisto produktų jos gali ieškoti nebent kukliose didžiųjų prekybos centrų ekologiškų prekių lentynose arba pasikliauti tiesiog kaimiškais produktais ir viltis, jog jie bent kažkiek sveikesni nei pirkti prekybos centruose.

Ne viskas ekologija, kas auksu žiba

Tiesa, ekologinį ūkininkavimą skatinančios ir remiančios "Tatulos programos" direktoriaus Almono Gutkausko teigimu, sostinės gyventojai taip pat neturėtų jaustis kuo nors pranašesni.

"Vadinamieji ekologiniai turgeliai, į kuriuos apsipirkti eina ir vėliau žurnalų viršeliuose reklamuojasi Lietuvos žvaigždutės, dažnai gali pasirodyti esantys tik šnipštas. Tikromis ekologiškomis prekėmis ten prekiauja vos vienas kitas. Kiti manipuliuoja prekės ženklais, ir klaidina pirkėjus. "Natūralus produktas", "Produktas be jokių E", "Sveikas produktas" ir kitokie pavadinimai jokiu būdu nereiškia ekologiškumo. Ekologiškais produktais prekiauja tik tie, kurie juos išaugina visus kriterijus atitinkančiame ūkyje. Ekologija nereiškia tik chemijos nenaudojimo", - teigia specialistas.

Anot A. Gutkausko, ekologinis ūkis turi atitikti keturis pagrindinius kriterijus - švari aplinka, neteršiantis aplinkos ūkininkavimas ir gamyba, atsakomybė, gyvūnų gerovė. Be šių, žinoma, yra ir dar daugiau sąlygų. Tiesa, svarbiausia, kad nebūtų naudojami sintetiniai pesticidai. Be to, atitikti kriterijus neužtenka - viskas turi būti patvirtinta reikiamais dokumentais, todėl močiutė, šiltnamyje užauginusi agurkus ir nenaudojusi jokių sintetinių trąšų ar kenkėjų naikintojų, dar nėra ekologiška ūkininkė.

Klaipėdiečiams - per anksti

A. Gutkauskas tikino, jog ekologiškų produktų mugę bandyta atvežti ir į kitus miestus. Užsukta ir į Klaipėdą.

"Po tokio turo supratome, jog kiti miestai, tarp jų ir Klaipėda, nėra pasiruošę ekologijos bangai. Žinoma, negali sakyti, jog ir sostinėje visi puikiausiai viską apie tai supranta. Mūsų tauta šioje srityje vis dar yra tamsuoliai. Ekologiškus produktus dažnai painiojame su tiesiog kaimiškais. Ko norėti - juk ir patys produktų pardavėjai dažnai laiko save ekologiškais, nors iš tiesų tokie nėra", - teigė ekologiškų ūkių šalininkas.

Pasak A. Gutkausko, Lietuvos žmonėmis, kurie nėra pakankamai apsišvietę ekologijos tema, galvas susuka dar ir nesąžiningi prekeiviai. Jie tikina, jog prekė ekologiška, nors ekologiškų ūkiu čia nė nekvepia. Ne retai nutinka ir taip, jog atveža obuolius iš Lenkijos ir tikina, jog tai lietuviški, švariai užauginti vaisiai. Didžiausia problema, anot specialisto, tai, kad tokių dalykų neapibrėžia ir už tai tinkamai nebaudžia Lietuvos įstatymai.

Mada ateities kartoms

A. Gutkauskas atkreipė dėmesį, jog dabartinis susidomėjimas ekologija - greičiau mados dalykas.

"Ekologiški ūkiai Lietuvoje pradėjo veikti dar 1993-1996 metais. Tada mes buvome, galima sakyti, vos ne lyderiai Europoje. O dabar staiga visi sugalvojo, kad tai naujas dalykas - štai būsiu ekologiškas, nes Vakaruose tai populiaru", - stebėjosi "Tatulos programos" direktorius.

Jo teigimu, žmonės įsigyja ekologiškus pirkinių maišelius, tačiau nekreipia dėmesio, ką į tuos maišelius deda. Vis dėlto, net ir tai, jog ekologija šios kartos žmonėms dažniausiai tėra mados dalykas, A. Gutkausko teigimu, vis tiek išeina į naudą: "Žmonės domisi, paskleidžia žinią, galbūt kažkada sužinos, kad tai, ką laikė ekologiškumu, anaiptol taip nėra ir ims ieškoti tikrųjų dalykų, todėl mada ar ne mada, vis tiek neša naudą."

Direktorius pastebėjo, jog ekologijos bumas po truputėlį slūgsta. Ekologiški produktai populiariausi buvo prieš maždaug trejus metus. Dabar visam Vilniui aptarnauti užtenka vos poros ekologiškų ūkių, o kartais net ir pastarieji visų savo produktų neišparduoda.

Vis dėlto A. Gutkauskas vylėsi, jog visas darbas nenueis perniek, o pasitarnaus ateities kartoms. Galbūt kada nors tiek sostinės, tiek Klaipėdos, tiek kitų miestų gyventojai supras, ką deda į burną ir ką reikia keisti.

"Užtenka kaimiškų produktų"

Ramutė KUBILIENĖ, SĮ "Senasis turgus" direktorė

Prieš kokius 2-3 metus ir pas mus buvo ekologiškų prekių skyrelis. Pardavinėjo kopūstus, morkas, kitas daržoves, kruopas. Viskas greitai baigėsi. Todėl, kad kaina buvo trigubai didesnė nei paprastų daržovių. Tai pirkėjus atbaidė - žmonės prieidavo, pasižiūrėdavo į kainas ir apsisukę nueidavo. Mano subjektyvia nuomone, nežinau, kur Lietuvoje gali būti ekologiškų produktų, jei yra užteršta dirva, oras ir visa kita. Tai yra tik žodžių žaismas, manipuliacija. Yra kaimo žmogaus užaugintas derlius ir įvežtinis. O ekologinis - netikiu. Gal yra tokių, kur pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir gali vadintis ekologiškais, bet pas mus pačioje gamtoje šito nėra. Aš manau, kad nei Klaipėdai, nei apskritai vadinamųjų ekologiškų turgelių nereikia. Yra labai gerai kaime užaugintas produktas. Mes esame lietuviai ir žinome, kas yra kimo produkcija, ir kas yra įvežtinė. Štai ir viskas - du svertai. Manau, kad užtenka šiaip turgų ir ūkininkų turgelių. Jei atvažiuotų ekologiški ūkininkai ir sakytų, kad nori prekiauti, mes tik už tai, bet jie juk ir patys neišsilaiko.

"Ieško ne švaresnių, o pigesnių"

Zinaida KARPALO, l. e. p UAB "Naujasis turgus" direktorė

Pas mus ekologiškais produktais niekas neprekiauja. Buvo bandymų gal prieš trejus metus. Žmogus teigė, jog prekiauja ekologiškomis daržovėmis, tačiau vėliau kiti prekybininkai ėmė sakyti, jog jokios ekologijos ten nėra - veža iš to paties ūkio, kaip ir kiti. Tas žmogus greitai dingo ir nuo to laiko ekologiškų produktų nėra. Manau, kad dabar daugiau tokių žmonių, kurie ieško pigesnių, o ne ekologiškų produktų. Todėl, matyt, ir nėra paklausos. Ekologiški produktai juk brangūs, o žmonės skaičiuoja kiekvieną centą. Manau, kad užtenka kaimiškų produktų. Man atrodo, kad pas mus net nėra tikrai ekologiškų ūkių.