Vaikų sveikata
Skoliozių mokyklose daugėja. Už sausos statistikos slypi tėvų nerimas dėl vaikų krypstančių stuburų bei skoliozių. Tiesa, tėvų ir traumatologų-ortopedų požiūris į gydymo priemones skiriasi.
Mokyklų slaugytojos pastebi, kad vaikų, kuriems diagnozuojamos skoliozės, sparčiai daugėja. Vaikų ortopedo-traumatologo nuomone, skoliozės profilaktikos Lietuvoje realiai nėra.
Paauglius auginančios mamos nesupranta, kodėl pediatras neskiria ortopedinio korseto vaikui, kuriam diagnozuota skoliozė.
Mama, stebėjusi kaimynės sūnų, taip pat turintį skoliozę ir nešiojantį ortopedinį korsetą, mato, kad jo poveikis - akivaizdus. Paauglys vaikšto tiesesnis, tad mano, kad ir jos paauglei dukrai tai būtų efektyvi gydymo priemonė.
Įtarimus apie galimą gydytojo gudravimą sustiprino konsultavusio traumatologo žodžiai, kad šeimos gydytojas turėjęs skirti korsetą, ir, beje, nemokamai.
Įstatymų džiunglėse
Pasak Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Ekspertizės ir audito skyriaus vedėjo pavaduotojos Dianos Zelenienės, ortopedinio korseto vaikams iki 18 metų įsigijimas kompensuojamas TLK. Jį gali skirti bet kuris gydantis gydytojas.
Tiesa, nuo detalesnių paaiškinimų D. Zelenienė atsisakė, pasiūliusi kreiptis į Valstybinę ligonių kasą.
Kreipusis čia, Ortopedinio poskyrio atstovė pasiūlė interneto svetainėje vlk. lt paskaityti įstatymų rinkinį, kad tėvai galėtų nuspręsti, kada gydantis gydytojas privalo skirti ortopedinį korsetą.
Tiesa, nuo tokio pasiūlymo ir bandymo susigaudyti valdininkų pateiktoje informacijoje tik dar labiau gali susipainioti, tad patarimo nutarėme kreiptis į vaikų ortopedą-traumatologą.
Korsetas verčia tinginiauti
Klaipėdos vaikų ligoninės bei konsultacinės poliklinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Džeraldas Sivickis nepataria taip žavėtis ortopediniais korsetais. Jeigu nenorite, kad užaugusiam vaikui iš Trakų pilies riterių tektų skolintis metalinius šarvus.
Pašnekovas patvirtino, kad gydytojas korsetą gali skirti nemokamai, tačiau jį nešioti patariama itin retai net kai diagnozuojama skoliozė.
Pasak Dž. Sivickio, ortopediniai korsetai, kaip gydymo priemonė, atsirado siekiant palengvinti didelio laipsnio stuburo iškrypimais sergančių senyvo amžiaus žmonių laikyseną. Reklama ir pacientų ieškojimas lengviausios problemos sprendimo padarė savo - šis laikyseną koreguojantis korsetas neretai jau siūlomas ir vaikams.
"Tiesiai vaiko nugarą laiko ne kas kita, o jo paties tiesiamųjų raumenų korsetas. Ilgai nešiojamas ortopedinis korsetas atlieka paciento nugaros tiesiamųjų raumenų darbą, tad nuosavi raumenys nedirba, o jų skaidulos nesivysto ir nyksta. Taigi nusiėmus korsetą susilpnėjusiems nugaros raumenims taisyklingai išlaikyti stuburą darosi sunkiau. Tai ypač aktualu jauname amžiuje, tad vaikai piktnaudžiauti korsetu neturėtų", - sakė medikas.
"Vaikas ar paauglys turėtų sportuoti, daryti mankštą, plaukioti, o jis nešioja korsetą. Kai jam bus 40 metų, teks važiuoti į Trakų pilį skolintis riterių šarvus, nes korsetas nebepadės", - šmaikštavo Dž. Sivickis.
Kai vaikui nustatoma skoliozė, visas gydymas siejamas su tiesiamųjų raumenų stiprinimu. Ortopedinį laikyseną koreguojantį korsetą gydytojas skiria tik sergant piktybinės eigos progresuojančiomis skoliozėmis su labai ryškiomis stuburo deformacijomis ir dar keliomis retesnėmis stuburo ligomis, tuo pat metu būtinai skiriama visos reabilitacinės nugaros tiesiamuosius raumenis stiprinančios priemonės.
Tuo tarpu 80-90 proc. visų diagnozuojamų skoliozių yra I-II laipsnio, tad ir korsetas nerekomenduojamas.
Penkių minučių galia
Kompiuteris, namų darbai ilgam priverčia sėdėti prie stalo, o, anot ortopedo-traumatologo, sėdėjimas yra pati didžiausia apkrova stuburui bei nugaros raumenims.
Suagusiems, dirbantiems sėdimą darbą, dažnai kyla problemų dėl nugaros skausmų. Žmogus įprastai nepastebi, kad sėdi sulinkęs, nes visas dėmesys būna sutelktas į kompiuterio ekraną.
Tiek vaikams, tiek suaugusiems, dirbantiems prie stalo, rekomenduojama kas pusvalandį padaryti nors penkių minučių pertraukėles.
"Tinkamas apšvietimas, kėdė, stalo aukštis - visa tai ne iš piršto laužta. Tinka viskas, kas nurodyta higienos normose, nes juk žmonės ne be reikalo tai surašė", - patarė Dž. Sivickis norintiems turėti tiesią laikyseną ir sveiką stuburą.
Paklaustas, kada tėvai turėtų susirūpinti dėl krypstančio vaiko stuburo, gydytojas patarė: "Nuo gimimo. Dar kūdikį reikėtų parodyti ortopedui, jei šeimos gydytojui kilo kokių ortopedinio susirgimo įtarimų. Vėliau, kai turi 2-3 mėnesių savarankiško vaikščiojimo patirtį, ir, ko gero, svarbiausia, prieš pradedant lankyti mokyklą, nes kai šeimos gydytojas pamato 15-17 metų mergaitę sukrypusiu stuburu, būna šaukštai po pietų."
Vaiką stebėti svarbu ir dėl to, kad skoliozės neįmanoma išgydyti. Ją galima tik sustabdyti ir kontroliuoti, tačiau ligos pasekmių grąžinti neįmanoma. Ypač budriems reikėtų būti, kai vaikas sparčiai auga.
"Tarp lietuvių vyrauja tendencija į gydytoją kreiptis, kai jau labai blogai. Bet tėvams niekas netrukdo kreiptis į šeimos gydytoją vos kilus įtarimų dėl krypstančio stuburo. Keletas testukų, ir viskas aišku. Jei kyla problemų, nukreipiama pas ortopedą-traumatologą", - patarė pašnekovas.
Trūksta baseinų
Dž. Sivickio manymu, Lietuvoje apie skoliozės profilaktiką tik labai daug kalbama, o realiai jos nėra.
Pasak ortopedo-traumatologo, populiariausi yra du būdai, kaip stipinti nugaros tiesiamuosius raumenis - plaukimas ir mankšta. Rekomenduojamos dar kitos sporto šakos: sportinė gimnastika, fitnesas, joga. Iš tiesų aktyviai judantys, bet kokiu sportu užsiimantys vaikai turi tvirtesnius kūno raumenis ir stuburo iškrypimais serga rečiau.
Mankštą rekomenduojama daryti ne mažiau kaip 10-15 minučių kasdien, nes suteikiamas efektas būna tik tai dienai. Plaukimas rekomenduojamas ne mažiau kaip du kartus per savaitę.
"Kuo anksčiau nustatai skoliozę ir kuo sąžiningiau dirbi, tuo geresni rezultatai", - sakė medikas.
Pati geriausia ir natūraliausia skoliozės profilaktikos priemonė - plaukimas, tačiau uostamiestyje tėra vos pora baseinų, o Gargždai, Šilutė ir Plungė jų išvis neturi. Nors tokie miesteliai kaip Skuodas, Kaltinėnai baseinus turi. "Vadinasi, viskas remiasi ne tik į pinigus", - išvadą padarė medikas.
Pusė vaikų, kuriems krypsta stuburas, net nemoka plaukti, nors plaukimas ne tik efektyviausia, bet ir vaikų mėgstama priemonė.
Studijavusiam Vokietijoje Dž. Sivickiui kaip vienas iš gerų pavyzdžių - ten egzistuojanti sistema, kur baseinus turi kiekvienas šiek tiek didesnis miestas, o moksleiviams ir studentams kartą per savaitę lankymas juose būna nemokamas, kitomis dienomis - taikomos didelės nuolaidos. Tai esą daug pigesnė ir efektyvesnė profilaktikos priemonė.
Tėveliai kartais klaidingai mano, kad padėti tiesinti nugarą gali ir masažai, šildymai, vonios. "Visa tai kartu su mankšta, plaukimu ir kitomis reabilitacijos priemonėmis puikiai tinka, bet vien masažu nugaros raumenų neužauginsi. Mankšta ir plaukimas yra duona ir sviestas, o masažas - tik prieskonis", - pridūrė pašnekovas.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą