Birželio mėnesį Alytaus miesto "Volungės" vidurinėje mokykloje nuo smegenų vėžio mirė du jauni mokytojai.
Vasaros pradžioje Alytaus miesto "Volungės" vidurinės mokyklos mokytojai ir mokiniai buvo sukrėsti didžiulės tragedijos. Birželio pradžioje kolektyvas vieną po kito palaidojo du keturiasdešimtmečius mokytojus - lituanistę Daivą Leonavičienę ir fiziką Juozą Šapolą. Jų abiejų gyvybę nusinešė ta pati liga - smegenų vėžys. Mokytojų mirtį apgaubė ne tik jų artimųjų, kolegų ir mokinių netekties skausmas, bet ir baimė: "Gal tai vėžio epidemija? O kieno dabar eilė? Gal mokyklos pastatyta negeroje vietoje?" Pasigirdo visokių gandų gandelių, kad tas ar kitas mokyklos darbuotojas jau blogai jaučiasi, vienam skauda galvą, o anas jaučia silpnumą. Galbūt ir jų jau tyko ta pati lemtis - vėžys?
Kauno neuroonkologai, gydę mokytojus iš Alytaus, tik pečiais traukė. "Nei su profesija, nei su gyvenamąja vieta šios ligos sieti negalime, - sakė "Veidui" gydytoja onkologė Vanda Jaškevičienė. - Smegenų auglys - gana retas atvejis. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 400 naujų susirgimų. Niekas negali pasakyti, kodėl suserga tas žmogus, o ne kitas".
Vėžio klasteris
Lietuvos vėžio registro vedėjo Juozo Kurtinaičio paklausėme, ar Lietuvoje atliekami kokie nors tyrimai, kai viename kolektyve vienas po kito miršta žmonės nuo vėžio. "Mielai ištirtume šį epizodą Alytuje ir bandytume atsakyti į klausimą, ar tai atsitiktinis sutapimas, o gal jis determinuotas kokių nors bendrų rizikos veiksnių, - paaiškino gydytojas. - Bet tam turėtų būti skirta lėšų, kurių mums trūksta".
Pasak registro vedėjo, vėžio problemą žmonės linkę nuo savęs atitolinti. Bet jeigu tame pačiame kolektyve ar tame pačiame name, gatvėje tuo pačiu metu suserga ir miršta du žmonės - tai tampa ypatingos reikšmės įvykiu. Tokie fatališki sutapimai yra vadinami vėžio klasteriu (statistinė atvejų sankaupa). Tai būdingiau piktybiniams navikams, kurie nusineša jaunų žmonių gyvybę, ypač vaikų. Europoje vėžio klasterio srityje atliekamos išsamios studijos, o pagrindą joms davė leukozės protrūkis Šefilde, Anglijoje. Mokslininkas tvirtina, kad yra peržiūrėjęs medicininę literatūrą nuo 1966 metų ir rado dešimtis publikacijų apie vėžio klasterio problemą. Tarptautinis vėžio tyrimų centras Lione neseniai apie tai išleido specialią monografiją.
J. Kurtinaitis prisimena gyvą vėžio klasterio pavyzdį, su kuriuo jam teko susidurti būnant stažuotėje Norvegijoje. Žvejų kaimelyje, panašiame į mūsų Juodkrantę, vienu metu smegenų vėžiu susirgo du žvejai. Abu jie gyveno toje pačioje gatvelėje, priešais vienas kitą. Kai tik ši žinia pasiekė žiniasklaidą, Vėžio registro vadovė tą patį vakarą buvo pakviesta to komentuoti vakaro žinių laidoje. Specialistė trumpai paaiškino šį faktą, pabrėždama, kad tai yra vėžio klasterio atvejis, ir atkreipė dėmesį į visus vėžio priežasčių įvertinimo sunkumus. Nepaisant jos pasisakymo Norvegijoje dėl šio įvykio dar keletą savaičių netilo aistros. Buvo keliamos kuo įvairiausios versijos - nuo radioaktyviųjų žuvų Šiaurės jūroje iki Černobylio AE avarijos Ukrainoje.
Panika televizijoje
Gydytojas J. Kurtinaitis gerai prisimena atvejį, kai 1992-1993 metais du Lietuvos televizijos darbuotojai susirgo vėžiu. Televizijos žmonės labai susirūpino ir sutriko. J. Kurtinaitis pats vyko į televiziją aiškintis, ar iš tikrųjų kokie nors veiksniai darbovietėje galėjo taip stipriai paveikti žmonių sveikatą, kad jie susirgo vėžiu. "Nieko, išskyrus kino juostų išmagnetinimo aparatą ir dūmų daviklį, kuriame buvo mikroskopinis kiekis specialios radioaktyviosios medžiagos, neradome, - pasakojo pašnekovas, - bet žmonės skundėsi darbo įtampa. Pastebėjome, kad televizijos darbuotojai stresą mažinti stengėsi dažnai rūkydami.
Į pastabą, kad mokslininkams niekada nepavyksta nustatyti vėžio klasterio priežasčių, J. Kurtinaitis reagavo ramiai: "Ligos kontrolės centras Atlantoje, JAV, prieš keletą metų atliko didžiulį darbą - per 22 metus buvo ištirti 106 vėžio klasteriai, tačiau nė vienu atveju nebuvo nustatyta priežastis".
Klausiamas, kokių profesijų žmonės dažniausiai suserga vėžiu, registro vedėjas atsakė, kad sergamumas vėžiu nuo profesijos priklauso nedaug. Plačiai paplitusi nuomonė, kad profesiniai veiksniai sąlygoja tik apie 4 proc. susirgimų vėžiu. Gerokai labiau nei profesija riziką susirgti vėžiu didina tabakas. Tiesa, nustatyta, kad Lietuvoje vyrų mirtingumas dėl plaučių vėžio stabilizavosi ir net mažėja, bet moterų - nemažėja. Kaip rodo išsami analizė, vis daugiau jaunų moterų rūko, o kartu ir vis daugiau moterų suserga plaučių vėžiu. Lietuvoje dėl plaučių vėžio pernai mirė 1213 vyrų ir 228 moterys.
Rizikingiausios profesijos
Mokslininkas pasakojo, kad kai kuriose šalyse yra atlikta tyrimų apie profesijas ir vėžį. Norvegijoje nustatytos penkios vyrų profesijos, kurių atstovai turi neva didesnę vėžio riziką: tai kavinių ir restoranų padavėjai, alkoholio ir tabako pramonės darbuotojai, virėjai bei žvejai. Moterų rizikos spektras pasirodė labai netikėtas - pirmoje vietoje buvo tabako pramonės darbuotojos, o antroje ir trečioje - žurnalistės bei mokytojos.
Lietuvoje tokių tyrimų atlikta labai mažai, todėl galime pasiremti tik norvegų pavyzdžiu. Bet norvegai neturi atominės elektrinės - būtų labai įdomu sužinoti, kokia rizika susirgti vėžiu tokios šakos darbuotojams, tačiau pasaulio tyrėjų praktika rodo, kad AE profesionalams vėžio rizika panaši kaip ir visoje populiacijoje, išskyrus techninius darbuotojus, atliekančius įvairius remonto darbus.
J. Kurtinaičio nuomone, atominių elektrinių darbuotojai visame pasaulyje gauna nemažus atlyginimus ir todėl turi geras gyvenimo sąlygas - visavertiškai maitinasi, ilsisi. O tai labai svarbi vėžio profilaktika. Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai nėra tirti dėl vėžio rizikos. Sprendžiant iš populiacinių Visagino duomenų, sergamumas onkologinėmis ligomis Visagine yra panašus kaip ir visoje Lietuvoje, išskyrus tai, kad sergamumo struktūroje pastebėta šiek tiek daugiau skrandžio vėžio atvejų. Manoma, kad tai labiau atitinka Rusijos populiacijos charakteristikas - šioje šalyje skrandžio vėžys dar labai dažnas, o Visagino tautinė sudėtis tai irgi leidžia patvirtinti.
Mokslininko teigimu, vėžio riziką kur kas labiau lemia ne profesija, o gyvenimo būdas. "Šiais metais buvo ypač karštas pavasaris ir daug žmonių jau gegužės mėnesį patraukė į pajūrio paplūdimius. Mes su nerimu stebime šį procesą, - sakė pašnekovas. - Juk odos vėžys Lietuvoje 2001 m. sudarė 12,1 proc. iš visų naujai nustatytų piktybinių navikų. Registruojamų naujų odos vėžio atvejų per pastaruosius dešimtmečius padaugėjo beveik 2,5 karto. Ilgalaikis saulės spindulių poveikis neabejotinai didina riziką susirgti odos vėžiu. Ši liga dažnai užklumpa įvairių kontorų tarnautojus, intelektinį darbą dirbančius žmones, kurie turi sąlygas kiekvienais metais mėnesį atostogas leisti paplūdimiuose ir tenkinti savo troškimą įdegti saulėje".
Viso pasaulio onkologijos mokslininkai sutaria dėl pastaruoju metu žinomų vėžio rizikos veiksnių. Tabakas sudaro maždaug 30 proc. piktybinių navikų susidarymo priežasčių, prasta mityba, t. y. riebus ir nevisavertis maistas, - tiek pat, alkoholis, kenksminga darbo aplinka, aplinkos užterštumas - 2 proc., vaistai, medicininės procedūros - 1 proc., gamtiniai veiksniai, tarp jų ultravioletinis spinduliavimas, - 4 proc., genetiniai veiksniai - 10 proc., infekcijos - 10 proc. Apie 10 proc. atvejų vėžio priežastys mokslui dar nėra žinomos.
Taigi daugybės vėžio veiksnių galime išvengti sąmoningai - nerūkyti, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nesikaitinti be saiko saulėje, nevalgyti riebaus maisto, negyventi arti cheminių gamyklų ir melstis Dievui, kad nepakliūtume į tų susirgimų vėžiu grupę, kurią lemia genetika ar mokslui nežinomos priežastys.
Rašyti komentarą