Specialistai ragina nenumoti ranka į grūdinimą

Vaikų sveikata

Lietuvoje vis blogėjant vaikų sveikatai, grūdinimasis - natūrali organizmo stiprinimo priemonė - įgyja kaip niekad svarbią reikšmę.

Užgrūdinti vaikai rečiau serga

Deja, nesibaigiančiuose darbuose paskendę suaugusieji dažnai numoja ranka į savo atžalų grūdinimą, nepelnytai sumenkindami jo svarbą.

Viena iš kasmet didėjantį vaikų sergamumą lemiančių priežasčių, pasak Klaipėdos universiteto profesorės Eugenijos Adaškevičienės, - vaikai yra fiziškai silpni ir neužsigrūdinę.

Jei grūdinimui būtų skiriama daugiau dėmesio, neabejoja profesorė, sergančių vaikų būtų mažiau.

"Grūdinimu reikia pradėti rūpintis vos vaikui gimus. Tiksliau, kūdikiui dar būnant įsčiose, pati mama turėtų susimąstyti apie grūdinimąsi, fizinį aktyvumą, mitybą ir kitus sveikos gyvensenos komponentus", - sako E. Adaškevičienė, universitete vadovaujanti Kūno kultūros katedrai. Profesorės mokslinių tyrimų kryptis - kūno kultūros ir sveikatos ugdymas vaikystėje.

Tačiau E. Adaškevičienė pasigenda dėmesio grūdinimui tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose. Politikai, sako profesorė, taip pat turėtų labiau susirūpinti vaikų sergamumo problema.

Pasak gydytojos Auksės Štitilienės, grūdinimas - efektyvi ligų prevencijos priemonė

"Vaikų darželiuose nėra gerų materialinių sąlygų grūdinimui. Visų pirma stokojama sąlygų vandens procedūroms", - pastebi E. Adaškevičienė.

Uostamiesčio "Žuvėdros" darželio direktorė Aleksandra Rumšienė patvirtino, kad sąlygos vaikų grūdinimui yra nepakankamos. Nė vienas Klaipėdos darželis nebeturi baseino, apgailestavo A. Rumšienė.

"Tačiau pagal galimybes propaguojame sveiką gyvenseną, grūdiname vaikus saule ir oru", - pasakojo darželio vadovė.

Pritrūksta kantrybės

Pasak A. Rumšienės, sveikos gyvensenos mokomi ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Tačiau anaiptol ne visi suaugusieji leidžiasi mokomi. Vieni neturi laiko, kiti tiesiog nenori ar nemato reikalo.

"Kartais atrodo, kad vienintelis tėvų rūpestis - atvesti vaiką į darželį", - pastebi direktorė.

Anot profesorės E. Adaškevičienės, jei tėvai ir turi laiko, ne visada pakanka kantrybės vaiką grūdinti sistemingai, nors tai būtina.

"Grūdinimas reikalauja ne priešokiais atlikti procedūras, o nuosekliai ir kiekvieną dieną", - pabrėžė ji.

Kūdikiams - šiltos vonios

Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centre kūdikiai pradedami grūdinti šiltose voniose. Jau pirmą kartą apsilankiusios mamos yra pamokamos pačios atlikti vandens procedūrą. Vėliau gydytojos mamas tik prižiūri.

Jurgos Vaškevičienės 2 mėnesių dukrytė Gabija patenkinta turškėsi vandenyje: "Jai labai patinka, nė kiek nepyksta", - sako jauna mama.

Ypač mažylei patinka vonioje "pavaikščioti". Kad kojytės neslystų, Gabija maudosi su kojinėmis.

"Kol kas ji dar nė karto nesirgo, - pasakojo mama. - Kai paūgės, eisime plaukioti į baseiną."

Pasak fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Auksės Štitilienės, mamos yra raginamos pradėti grūdinti vaikus kaip galima anksčiau. Tačiau svarbu, kad vaikas būtų visiškai sveikas - kitaip galima pakenkti.

Pirma taisyklė - neskubėti

Namuose vaikus grūdinantiems tėvams gydytoja A. Štitilienė sako, kad svarbiausia - neskubėti.

"Jokiu būdu negalima šliūkštelti kibirą šalto vandens ant galvos - tokie metodai grūdinimo pradžiai tikrai netinka", - sakė gydytoja.

Vandeniu A. Štitilienė pataria pradėti grūdinti mažylius nuo pėdučių, palaipsniui kylant vis aukščiau.

"Apipilam padukus vėsiu, o po to - šiltu vandeniu. Po kokios savaitės galima apipilti kojytes iki keliukų, vėliau - dar aukščiau. Po truputį vandens temperatūrą reikia mažinti.

Arba galima pripilti vandens į du indus: į vieną - šilto, į kitą - šalto. Vaiko paprašykite iš pradžių įbristi į vieną, po to - į kitą. Šaltame vandenyje tegu pabūna ilgiau.

Skubėti nereikia, visą vaiko kūnelį apipilti vandeniu galima tik tada, kai jis jau gerokai užgrūdintas", - patarė A. Štitilienė.

Be prievartos

Profesorė E. Adaškevičienė rekomenduoja pradėti grūdinti nuo paties paprasčiausio ir švelniausio būdo - grūdinimo oru.

"Žinia, vaikui gimus, pradėti jį grūdinti rekomenduojama šiltuoju metų laiku, trumpam išnešant pabūti į lauką. Ir taip sistemingai, keičiantis metų laikams, vaikas palaipsniui grūdinasi", - pasakojo pašnekovė.

Perėjus prie grūdinimo vandeniu, E. Adaškevičienė pataria nepamiršti mankštos ir būtinai kartoti procedūras kiekvieną dieną. Ji pabrėžia, kad kūdikius reikia grūdinti labai atsargiai.

"Pasibaisėjusi žiūriu, kai per sveikuolių šventes mamos "ruonės" brenda su kūdikiais į ledinę jūrą. Tai jau ne grūdinimas, net nežinau, kaip pavadinti - tai suaugusiųjų neatsakingumas prieš savo vaikus. Tokie grūdinimo būdai nėra moksliškai pagrįsti, jei vaikas po maudynių ir nesuserga, dar nereiškia, kad taip galima daryti.

Dar labai svarbu negrūdinti vaiko prievarta. Visi turbūt esame matę tokį vaizdelį: tėtis pajūryje paima mažą sūnų ant rankų ir klykiantį nešasi į jūrą. Gerai, kad tėtis rūpinasi, jog vaikas grūdintųsi, bet reikėtų elgtis humaniškiau. Leiskime vaikui priprasti."

Basomis pakrante

A. Štitilienė ragina vasarą dažniau nuvažiuoti prie jūros - pabraidyti, pavaikščioti smėliu.

"Vaikščiojimas smėliu yra puikus pėdučių grūdinimo būdas. Tai labai sveika, nes žmogaus pėdose, žinia, yra labai daug svarbių taškų. Tad kuo daugiau vaikščiokime basi pajūriu", - sakė gydytoja.

E. Adaškevičienė pritaria, kad prie jūros gyvenantys klaipėdiečiai turi idealias sąlygas grūdintis.

Profesorė pataria pajūryje parinkti akmenėlių ir namuose padaryti nedidelį baseinėlį pabraidžiojimui. "Pripylę vandens į didesnį indą, suberkite akmenukus ir leiskite vaikui pavaikščioti. Tai puiki priemonė ne tik grūdinimui, bet ir plokščiapėdystės profilaktikai."

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ