Gydymo įstaigose
Naujų statybų pašonėje įsikūrusio Klaipėdos sporto medicinos centro duris beveik dengia statybvietės tvora. Būsimų naujakurių užgožto centro darbuotojai jaučiasi panašiai - pamiršti savo valdžios ir užgožti viešosiose įstaigose dirbančių kolegų.
Būta kalbų, kad sporto medicinos centras - sovietinių laikų atgyvena. Sporto medicinos centro vyriausioji gydytoja Sigita Kibildienė nenori sutikti su tokia nuomone.
Atvirkščiai, anot jos, Sveikatos apsaugos ministerija daugiau dėmesio turėtų skirti sportuojančiam jaunimui, kad būtų užbėgta už akių galimoms nelaimėms.
Pasak S. Kibildienės, jei būtų skiriamas didesnis finansavimas, centro pacientus būtų galima geriau ištirti. Tam, kad nepasikartotų sportininkų mirčių atvejai, nuvilniję per Lietuvą prieš porą metų. Medikės nuomone, minėtų mirčių buvo galima ir išvengti.
Iš keturių centre dirbančių gydytojų trys yra baigusios sporto mediciną Tartu (Estija) universitete.
Vyriausioji gydytoja minėjo, kad nors kolektyvas nusistovėjęs, specialistų trūksta. Tad lankytojams eilėse kartais tenka laukti po kelis mėnesius.
Specialistus pavilioja farmacijos kompanijos, mokančios gerokai didesnius atlyginimus, nei gali pasiūlyti biudžetinė įstaiga.
Našlaičių dalia
Centro vadovė prisipažino kartais net nedrįstanti slaugytojų teirautis, kiek šios gauna algos. Mat gydytojai čia uždirba nedaug - vidutinis atlyginimas "popieriuje" siekia vos 1 200 litų.
Anot S. Kibildienės, nors kitiems medikams atlyginimus didino, jie, kaip biudžetininkai, su dar dviem sveikatos įstaigomis liko nuskriausti. Nepadėjo nė į įvairias institucijas prirašytos raštų krūvos. "Beldiesi į ministeriją, o ji nenori išgirsti - būna skaudu", - guodėsi medikė.
Po Naujųjų metų esą žadėję padidinti ir jų atlyginimus, bet optimizmo ši žinia nedaug suteikia - kol jiems padidins, kolegos iš viešųjų medicinos įstaigų vėl juos pralenks.
"Jaučiamės kaip našlaičiai", - ne tik dėl mažo atlyginimo guodėsi vadovė. Centras glaudžiasi sename pastate, kur būtinas remontas, o norint atsinaujinti reiktų nei daug, nei mažai - apie milijoną litų.
Tiesa, dabar tarp Klaipėdos apskrities, kuriai centras ir priklauso, ir Savivaldybės vyksta intensyvios derybos dėl kitų patalpų skyrimo.
Kelis kabinetus centras suremontavo savo iniciatyva, gavęs lėšų iš parengto investicinio projekto.
S. Kibildienė tikisi, kad medicina dar atsistos ant kojų ir sporto medicinos specialistai vėl sulauks deramo valdžios dėmesio.
Draudimų sportuoti - nedaug
Per metus centre apsilanko apie tris tūkstančius sportuojančių vaikų, tarp jų kai kurie pakartotinai. Moksleiviai - pagrindiniai pacientai, nors sulaukiama ir vyresnių sportininkų.
S. Kibildienė rodė aplanką su olimpiečių dokumentais: vienoje krūvoje guli patikrintųjų, kitoje, mažesnėje, dar laukiančių savo eilės.
Pats lankytojų pikas būna rugsėjo, spalio mėnesiais ir sausį. Rudenį pasipila sportuojančių naujokų būriai, atsiųsti trenerių, naujų metų pradžia pažymėta varžybomis, prieš kurias taip pat būtina tikrintis.
Pasak S. Kibildienės, tokių, kuriems po patikrinimų visai uždraudžiama sportuoti, nėra daug. Anot gydytojos, neleidžiama sportuoti radus rimtesnę širdies patologiją ar dėl silpno regėjimo.
Dažniau pasitaiko, kai rekomenduojama sumažinti krūvius ar laikinai nesportuoti, ypač brendimo laikotarpiu. Būna, kad po kurio laiko pakartojus tyrimus situacija būna pagerėjusi ir draudimai pamirštami.
Į draudimą sportuoti vaikai reaguoja įvairiai. Vieni bando sukeisti tyrimus su draugo, kuris esą sveikesnis. Arba pakartotiniam patikrinimui vietoj savęs atsiųsti draugą. Kiti šią žinią priima gana ramiai.
Gydytoja sakė, kad tikrintis dažniau ateina sveiki vaikai, bet vengiantys šios privalomos procedūros kartais taip elgiasi ne iš piktos valios.
Dauguma jaunųjų pacientų noriai sportuoja. Per savo 25 metų darbo praktiką pašnekovė prisiminė tik vieną atvejį, kai atėjęs pasitikrinti moksleivis prašė išduoti pažymą, draudžiančią sportuoti. Taip nusprendęs nebelankyti treniruočių vaikas stengėsi išsisukti nuo nemalonaus pokalbio su treneriu.
Mamos džiaugiasi
Trenerė Daiva Mažionienė iš Palangos sporto mokyklos atvažiavo kartu su dukra Gintare. Pasak mamos, septintus metus sportuojančiai paauglei reikia atlikti tyrimus. Kiek anksčiau dėl brendimo perspektyviai krepšininkei buvo sumažintas krūvis.
"Jei rimtai dirbi, atsakomybė didžiulė, tad būtina tikrinti vaikų sveikatą", - mano trenerė, tikinusi, kad rūpinasi ne tik dukros, bet ir kitų savo auklėtinių sveikata.
Devynmetį Aistį, lankantį dziudo treniruotes, atvedusi Renata Mačerauskienė džiaugėsi galimybe profilaktiškai patikrinti sūnaus sveikatą. Po paskutinio patikrinimo paaiškėjo, kad berniukui nusilpęs kraujas, tada mama pasirūpino maisto papildais.
"Gali ir širdelė po infekcijų pašlubuoti, tad geriau pasitikrinti. Be to, nors sveikatą tikrina ir mokykloje, bet čia patogiau sužinoti, kiek sūnus paaugo, koks jo svoris", - sakė R. Mačerauskienė.
Sveikų vaikų mažėja
S. Kibildienė prisiminė, kad prieš 20-25 metus sportuojančių vaikų buvo gerokai daugiau. Nors atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nestabili jaunos valstybės padėtis įtakos turėjo ir šiai sričiai, dabar situacija stabilizavosi.
Sporto medicinos centro gydytojai vardija tuos pačius gydytojų konstatuojamus vaikų sveikatos blogėjimo "įrodymus": ydinga laikysena, iškrypę stuburai, plokščiapėdystė.
Sveikų vaikų mažėja - tai pastebi ne tik medikai, bet ir jaunųjų sportininkų treneriai.
Anot vyriausiosios gydytojos, galima pasidžiaugti tuo, kad pastaraisiais metais vaikų dantys tampa sveikesni. Ji spėjo, kad tai gali būti profilaktikos priemonių rezultatas bei pačių žmonių sąmoningumo padidėjimas.
Gydytojo ir trenerio tandemas
Jei sportuojančiam vaikui nustatomas sutrikimas, su jo treneriais tariamasi, kaip padėti, ar būtina mažinti krūvį, kokius raumenis reikėtų stiprinti. Pavyzdžiui, skoliozės atveju patariama labiau treniruoti nugaros raumenis.
"Paauglį, jei nežiūrėsi sveikatos, gali labai greitai nuvaikyti, ypač jei jis sportuoja", - sakė S. Kibildienė, pridūrusi, kad treneriai dažnai atsižvelgia į medikų rekomendacijas.
Tačiau esą būna skaudu, kai vaikas iš visų pusių medikų apžiūrimas, tikrinamas, o paaiškėja, kad treneriui mažai tai rūpi. Tad jaunojo sportininko teiraujamasi, kaip jis sutaria su treneriu, ar medikų parašytas laiškelis pasieks adresatą.
Medicinos centre gydomi ir patyrusieji traumas. Per metus sulaukiama apie 400 tokių vaikų bei apie 200 traumuotų ar operuotų suaugusiųjų.
Anot vyriausios gydytojos kartais žmogus gali padėti pats sau, darydamas įvairias mankštas, tačiau jis užuot pasimankštinęs geriau lanko šildymus, masažus, manydamas, kad specialisto pastangos bus efektyvesnės.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą