Stiuardai pasirengę net kūdikio gimimui lėktuve

Stiuardai pasirengę net kūdikio gimimui lėktuve

„Ar lėktuve yra gydytojas?“ – šis stiuardesės klausimas atskleidžia, koks kartais gali būti vertingas keleivis, jei esi medikas. Nepaisant to, kad lėktuvo personalas yra apmokytas tinkamai sureaguoti net į netikėtą kūdikio gimimą. Medikas keleivių sąraše tampa ypač svarbus, jei skrydis – netrumpas.

Gydytojai padeda kas antras atvejis

Per metus komerciniais skrydžiais pasinaudoja milijonai keleivių. Ne visi jie – tobulos sveikatos, o ir netikėtai susirgti gali bet kuris. Deja, galimybės padėti sergančiajam skrydžio metu būna ribotos. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) mokslininkai išanalizavo penkių stambių skrydžių bendrovių retrospektyvinius duomenis apie dažniausius sveikatos sutrikimus skrydžių metu dvejų metų laikotarpiu JAV ir tarptautinėse oro linijose. Buvo registruojamas problemos pobūdis, jos detalės, taip pat – suteikta pagalba ir jos rezultatai.

Suskaičiuota 11 920 įvykių, kas atitiko vieną sveikatos problemą per 604 skrydžius. Dažniausiai pasitaikydavo sinkopės ir presinkopės (37,4 proc. atvejų), antroje vietoje – kvėpavimo sistemos sutrikimai (12,1 proc.), taip pat – pykinimas ar vėmimas (9,5 proc.). Net 48,1 proc. atvejų pagalbą keleiviams suteikė kartu keliaujantys gydytojai. Ketvirtadalis keleivių buvo iš lėktuvo nugabenti į ligoninę, 0,3 proc. mirė.

Pagelbėjo ne kartą

Veikiausiai viena iš tų 48,1 proc. gydytojų – ir mūsų tautietė kardiologė Dalia Jarašiūnienė, „Vakarų Lietuvos medicinai“ papasakojusi apie įsimintiną skrydį iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurio metu beeidamas į tualetą vienas keleivis sukniubo. Tąsyk iš stiuardesės lūpų ir nuskambėjo klausimas: „Ar lėktuve yra gydytojas?“. Pasirodo, jų buvo net ne vienas ir ne du. „Keli drauge ir padėjome tam žmogui, – pasakojo kardiologė. – Išsiaiškinome, kad jis sirgo cukriniu diabetu, vienas kolega net patikrino cukraus kiekį kraujyje“.

Kitą įvykį moteris prisimena su šypsniu: „Skrendant į Lietuvą vienam rusui pradėjo reikštis pagirių sindromas, drebėjo rankos, smarkiau pradėjo plakti širdis. Bijojau, kad jam neprasidėtų baltoji karštinė, kad nepradėtų lakstyti po lėktuvą ir tą kartą pasiūliau ne kaip medikė – išgerti alkoholio. Tačiau stiuardesė negalėjo patikėti, kad tai gali padėti, ir surado vaistų“.

Svarbiausia – turėti filtrą dirbtiniam kvėpavimui

Taigi, ar naudingas medikas lėktuve tarp keleivių? „Manau, kad ilgų skrydžių metu, skrendant 11 valandų virš vandenyno – taip. Tačiau per trumpus skrydžius pakanka personalo pagalbos – juk jie išmokyti suteikti pirmąją pagalbą. Nors pastebėjau, kad esant tokiems atvejams stiuardesės iš karto teiraujasi medikų. Be to, ir vaistinėlė jų skurdi“, – įsitikinusi D. Jarašiūnienė.

O gal gydytoja pasirūpina medikamentais skrydžio metu, jei kartais kuris keleivis sunegaluotų? Pašnekovė purto galvą, bet vieną priemonę įvardija, kuri, jos manymu, būtina ne tik medikams pasiimti, bet ir kiekvienam keleiviui – filtras dirbtiniam kvėpavimui daryti.

„Kol esi jaunas, gali visus gaivinti negalvodamas, bet dabar ištikus tokiam atvejui susiduri su dilema – daryti ar ne dirbtinį kvėpavimą? Nežinai, juk žmogus gali sirgti tuberkulioze ar įvairiomis kitomis ligomis. O jeigu negaivinsi, gali žmogaus ir neišgelbėti, nes masažo gali ir nepakakti. Pavyzdžiui, reanimatologai niekada nedaro dirbtinio kvėpavimo burna į burną, kol neturi vadinamos „ambos“ – save saugo“, – dalijosi pastebėjimais moteris.

Dvi pagalbos pusės

Skrydžio metu nė karto dar nepatekusi į situaciją, kad sunegaluotų kitas keleivis, šeimos gydytoja Birutė Jankuvienė sakė pasitikinti lėktuvo personalo profesionalumu, tačiau pabrėžė – suteikti pirmąją pagalbą gydytojas privalo kur bebūtų. „Kita vertus, esame tokiose įstatymų peripetijose, kad tuo atveju, jei suteikdamas kitam pagalbą kažkur suklydai, gali būti nuteistas. Taigi, tartum ir privalai suteikti pagalbą, bet jei tai padarysi blogai – tave nuteis. Jeigu nesuteiksi pagalbos – irgi tave gali nuteisti“, – sako B. Jankuvienė.


Su šypsena gydytoja prisiminė savo, kaip medikės, karjeros pradžią, kai „kukurūzniku“ skraidino komos būsenos ištiktą pacientę. „Bet tada pagalbos reikėjo man pačiai. Buvo taip, kad skrydžio metu pacientė atsigavo, bet daktarė nualpo“, – šypsojosi prisiminusi pašnekovė.

Parskrenda tiesiai į polikliniką

B. Jankuvienė nerekomenduotų skristi žmonėms, besiskundžiantiems kraujotakos sutrikimais, turėjusiems embolijų, sergantiems ūmiomis ligomis (ausų uždegimu, ūmiai slogai) bei moterims, skaičiuojančioms paskutinįjį nėštumo trimestrą, ypač – patyrusioms priešlaikinį gimdymą. „Slėgių skirtumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą“, – paaiškino.

Beje, nors su ligoniais nesusidūrusi skrydžio metu, pacientų gydytoja sulaukia savo kabinete jau pasibaigus kelionėms lėktuvu. „Parskrenda sukarščiavę, perpūsti kondicionierių. Parskrenda tiesiai į polikliniką ir gydosi gerklę, slogą porą savaičių, – pastebėjimais dalijosi šeimos gydytoja. – Todėl prieš skrydį rekomenduoju stiprinti imuninę sistemą, turėti homeopatinių vaistų“.

Nesutrikdytų net kūdikio gimimas

Orlaivių palydovui privalu mokėti suteikti pirmąją pagalbą, – teigia „Baltic Aviation Academy“ mokymo centro atstovė Natalja Chrustaliova. „Po pirmosios pagalbos mokymų jis privalo pasiekti tokį žinių lygį, kad nelaimingo atsitikimo atveju galėtų suteikti pirmąją pagalbą arba medicininę priežiūrą bet kuriam lėktuve esančiam asmeniui“, – portalui pasakojo N. Chrustaliova. Stiuardas baigia teorinę mokymų programą, kurios metu susipažįsta ne vien tik su organizmo funkcijomis ir jų pokyčiais skrydžio metu, deguonies reikalavimais ir hipoksija. Aptarnaujantysis lėktuvo personalas pasirengęs ir tokioms kritinėms situacijoms kaip keleiviui prasidėjusi astma, užspringimas, širdies priepuolis, stresinės ir alerginės reakcijos, šokas, insultas, epilepsija, oro liga, hiperventiliacija, virškinamojo trakto sutrikimai.

Pasak mokymo centro atstovės, profesionalaus stiuardo neturėtų sutrikdyti ir sunegalavęs cukriniu diabetu sergantis keleivis, ir net… netikėtas kūdikio gimimas.

„Studijų metu kiekvienam orlaivio palydovui privalu atlikti reanimaciją lėktuvo aplinkoje, pasitelkiant dirbtinį manekeną, – pasakojo „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovė. – Pirmosios pagalbos ir išlikimo mokymų metu mokomasi padėti keleiviui, jei šis prarado sąmonę, nudegė, jam atsivėrė žaizdos. Taip pat – esant lūžiams ar minkštųjų audinių sužeidimams“.

Siekiant maksimaliai sumažinti sveikatos sutrikimų atvejus kelionės metu personalas apmokamas sumažinti sąlyčio su infekcinėmis ligomis riziką, ypač – keliaujant į tropines arba subtropines zonas. Todėl orlaivio palydovas yra išmokytas atpažinti infekcinių ligų simptomus. „Infekcinių ligų rizika sumažinama laikantis tinkamos higienos lėktuve, tvarkant atliekas, dezinfekuojant lėktuvą, – kalbėjo N. Chrustaliova. – Svarbus ir budrumo, pervargimo suvaldymas, įtakos sveikatai turi ir miego fiziologija, paros ritmo ir laiko zonų kitimas.“

Pašnekovės teigimu, personalas yra aprūpintas visais būtinais pirmosios pagalbos rinkiniais.

vlmedicina.lt

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder