Pairę nervai - žala visam organizmui
Visame pasaulyje kasmet didėja skaičius žmonių, besiskundžiančių nervų sistemos sutrikimais. Labiausiai paplitusios neurozės, asteninis, psichasteninis sindromai ir į juos panašūs sutrikimai. Stresas - pagrindinė šių sutrikimų priežastis.
Stresinės situacijos, tame tarpe ir pastovi emocinė įtampa yra ta dirva, kurioje formuojasi neurozės ir panašios būklės (šioms būdinga greitas nuovargis ir dirglumas, dažna nuotaikų kaita, vyraujant prislėgtai nuotaikai ir nerimui, baimei ir miego sutrikimui).
Aukštesniųjų nervų centrų ir vegetacinės nervų sistemos funkcijos sutrikimas savo ruožtu sutrikdo vidaus organų darbą ir dažnai būna tarp vadinamųjų "dezadaptacinių" ligų priežastimi. "Dezadaptacinėms" ligoms priskirtume hipertoninę ligą, išeminę širdies ligą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, diabetą ir t.t.
Neurozinių ligų gydymas turėtų prasidėti nuo traumuojančio faktoriaus pašalinimo, tačiau ne visuomet tai įmanoma. Daugeliu atvejų tenka keisti organizmo reakciją į stresinę situaciją. Tuo tikslu ir naudojami trankviliantai - preparatai, galintys slopinti dirglumą, nerimą, baimę.
Miego metu sukuriamas energijos rezervas
Miegas - viena iš svarbiausių žmogaus būsenų. Miegodamas žmogus praleidžia beveik trečdalį gyvenimo. Naktį sveiko žmogaus miegas 4-6 kartus keičia savo stadijas. Žinomos dvi miego fazės: lėtas (gilus) ir greitas (paviršutinis). Gilaus miego fazė trunka 75 proc. viso miego laiko.
Paviršutinio miego periode vyksta greiti akių judesiai, dar labiau, nei lėto miego metu, atsipalaiduoja raumenys, kyla vegetacinės ir endokrininės "audros", pastebimai svyruoja širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažniai. Būtent šioje fazėje sapnuojama.
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad miego metu atliekamas sudėtingas darbas - sukuriamas energijos rezervas ir po būdravimo periodo atstatomas organizmas.
Sapnas - tai aktyvi psichinė veikla, t.y. informacijos rūšiavimas ir atsiminimas, kūrybinio ir mokslinio dienos darbo tęsinys, įvairių psichologinių problemų sprendimas. Pilnas miego išnykimas ištveriamas daug sunkiau nei maisto ir vandens netekimas - kelių dienų bėgyje išsivysto išreikšti psichiniai sutrikimai.
Insomnija - tai žmonijos rykštė, kuri dažnai klaidingai vadinama nemiga. Nemigos, kaip miego nebuvimo, iš tiesų nėra. O insomnija - miego sutrikimas - vargina praktiškai pusę pasaulio gyventojų. Miego sutrikimo priežastys gali būti įvairios, bet pagrindinę reikšmę turi dvi būklės: nerimo būsenos ir depresija. Farmakologinis insomnijos gydymas susideda iš migdomųjų, sedatyvinių preparatų, trankviliantų vartojimo. Beveik visi šių grupių cheminiai preparatai priklauso receptiniams vaistams, kurių sistemingas vartojimas susijęs su pripratimo, priklausomybės ir įvairių pašalinių reakcijų išsivystymu.
Augalinės kilmės preparatų panaudojimas miego sutrikimo gydymui ir nervinės įtampos šalinimui yra efektyvus ir saugus. Tokie preparatai veikia švelniai, nesutrikdo miego mechanizmo, nesukelia prabudimo problemų, nemažina darbingumo.
Silpstanti atmintis
Silpstanti atmintis, negalėjimas sutelkti dėmesio bei silpstantys intelektiniai gebėjimai taip pat tampa ypatingai dažnai paplitusiomis būsenomis. Silpstanti atmintis, kaip ir stresas ar nemiga, šiandien tampa nuolatiniu mūsų gyvenimo palydovu. Šios būsenos veržte veržiasi į mūsų gyvenimą, tampa pagrindinėmis pokalbių temomis bei svarbiomis mūsų nesėkmių priežastimis. Jos neturi sienų, yra būdingos beveik visoms profesijoms bei vienodai kankina tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmones.
Šių būsenų simptomai - klausos ir regėjimo pablogėjimas, svaigstanti galva, spengimas ausyse, smegenų kraujotakos sutrikimai, skausmingi apatinių galūnių raumenų spazmai, atsirandantys vaikštant kaip periferinės kraujotakos sutrikimo rezultatas.
Mokslas skiria vis daugiau lėšų ir dėmesio naujiems moderniems preparatams sukurti; ypač stengiamasi pasinaudoti natūraliomis gamtos teikiamomis galimybėmis. Vienas iš įspūdingiausių augalų, taikomų šioms būsenoms gydyti, yra Ginkgo Biloba augalas. Jo tėvynė - Kinija. Manoma, kad tai pats seniausias iš šiuo metu egzistuojančių žemėje medžių, kurio amžius siekia net daugiau, nei 200 milijonų metų.
Šis ypatingai gyvybingas augalas atsparus genų mutacijoms, bakterijoms, grybeliams ir virusams, jis pasižymi labai aukštu adaptavimosi prie besikeičiančių aplinkos sąlygų laipsniu. Unikalios šio augalo gydomosios savybės Kinijos medicinoje taikomos jau 5 tūkstančius metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą