Savaitgalį Klaipėdos apskrities ligoninė (KAL) ir Kauno medicinos universitetas sukvietė kolegas - šeimos gydytojus, neurologus, neurochirurgus, reabilitologus - pasimokyti ir padiskutuoti apie stuburo skausmo gydymą.
"Tai viena iš labiausiai paplitusių ligų. Apie 84 proc. gyventojų savo gyvenimo tėkmėje patiria nugaros skausmus. Dalis pasveiksta savaime, dalis priversti kreiptis į gydytoją. Nedarbingumas dėl šios ligos pasaulyje užima antrą vietą po peršalimo ligų", - "Vakarų ekspresui" sakė KAL Neurologijos skyriaus vedėja Sigutė Mažonytė.
"Ne paslaptis, kad operacija nėra geriausias stuburo skausmo gydymo metodas. Bet ne kiekvienas jos išvengia. O geras gydymo rezultatas daugeliu atvejų priklauso nuo teisingo, kvalifikuoto savalaikio gydymo. Tačiau neurologų ir neurochirurgų patirtis rodo, kad kai kurie pacientai, atsiunčiami jų konsultacijai, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje nebuvo pakankamai gerai gydyti", - teigė Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Jonas Milašius.
Jo duomenimis, operacija atliekama 7-15 proc. stuburo skausmą kenčiančių pacientų - vienose klinikose daugiau, kitose mažiau.
"Apie 70 proc. operuotų pacientų jaučiasi gerai, bet tokių rezultatų galima pasiekti ir neoperuojant paciento. Tad entuziazmas stuburo chirurgijoj turi būti labai pamatuotas. Operuoti reikia tada, kada yra tikrai būtina", - sakė gydytojas neurochirurgas.
Stuburo operacijų kasmet atliekama vis daugiau. Dar prieš 30 metų Klaipėdoje buvo atliekamos pavienės operacijos, apie 20-30 per metus. Dabar vien KAL neurochirurgai tiek jų atlieka per dvi savaites, iki 500 per metus.
Stuburo skausmas, anot J. Milašiaus, - socialinė ir ekonominė problema, dažnai sukelianti ilgalaikį nedarbingumą. Šias ligas lemia genetinis faktorius, nejudrus gyvenimo būdas, antsvoris, kitos priežastys.
Genovaitė PRIVEDIENĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą