"Sveikatos apsaugos ministerija atlieka ligų ministerijos funkcijas", -

Prevencija

teigia Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė

Dauguma suaugusiųjų pamiršta, kad sveikata reikia rūpintis tuomet, kai esi sveikas. Ne tik medikai, bet ir kai kurie politikai mano, kad sergančiųjų gerokai sumažėtų, jeigu prioritetas skirstant lėšas būtų teikiamas visuomenės sveikatos tausojimui bei jos stiprinimui.

Apie sveikos gyvensenos ugdymą buvo kalbama praėjusį savaitgalį Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultete vykusioje mokslinėje praktinėje konferencijoje "Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu". Tai - septintoji tokio pobūdžio konferencija, kuri rengiama minėtojo fakulteto dekano profesoriaus Algimanto Kirkučio iniciatyva.

Pasak A. Kirkučio, kasmet daugėja sveikos gyvensenos šalininkų. Jais tampa ne vien medikai bei savo sveikata besirūpinantys įvairių profesijų žmonės, bet ir politikai.

Finansuoja ligą, o ne sveikatą

Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė ne tik propaguoja sveiką gyvenseną, bet ir yra pasirįžusi sveikuoliais padaryti savo kolegas seimūnus. "Ir ne tik juos, - "Vakarų ekspresui" sakė parlamentarė. - Fizinei, o ypač sielos sveikatai, daugiau dėmesio turėtų skirti visi norintieji būti valdžioje.

Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama ligų profilaktikai, todėl ir esame tokie ligoti. Vien tai, kad pagal savižudybių skaičių pirmaujame Europoje verčia imtis radikalių priemonių.

Mūsų šalies gyventojų sergamumas ims mažėti tik tuomet, kai Sveikatos apsaugos ministerija liausis atlikinėjusi ligų ministerijos funkcijas.

Dabar prioritetas skirstant lėšas yra teikiamas ne visuomenės sveikatos tausojimui bei jos stiprinimui, o ligoms.

Tai reiškia, kad valstybė finansuodama konkrečią ligą, pavyzdžiui, diabetą, pamiršta, jog sergant nesveikuoja visas žmogaus organizmas."

"Politikai susargdino rinkėjus"

D. Mikutienės manymu, Sveikatos apsaugos ministerijos, o ir kiekvieno mūsų tikslas - sureguliuoti savo gyvenimą taip, kad nesusirgtume rimtomis ligomis.

"O jeigu žmogus, besirūpinantis savo organizmo stiprinimu, ir susirgtų, jam nereikėtų taikyti sudėtingų ir brangių gydymo metodų, - kalbėjo politikė.

- Idant mūsų visuomenė taptų sveikesnė, būtina, jog ji pasiektų tam tikrą sveikatos kultūros lygį.

Gydytojai turi ne tik gydyti, bet ir mokyti pacientus; kaip šiems stiprinti sveikatą, kaip prailginti gyvenimą ir t.t. Tačiau siekiant įgyvendinti visuomenės sveikatinimo programas vien medikų pasišventimo negana, tam reikalingas ir finansavimas.

Žmogaus sveikatai net 20 proc. įtakos turi aplinka, kurioje jis gyvena. Dabartinė politinė situacija daro didžiulę žalą visuomenės sveikatai, ypač žmonių psichikai. Politikai susargdino savo rinkėjus ir paliko juos likimo valiai.

Turintieji silpnesnę nervų sistemą yra priversti gelbėtis patys, kadangi Lietuvoje trūksta ne tik psichiatrijos specialistų, bet ir profesionalių psichologų. O juk nuo dvasinės būsenos priklauso ir žmogaus fizinė sveikata."

"Kokios mintys, tokie ir veiksmai"

Anot Sveikatos mokslų fakulteto dekano A. Kirkučio, sveika gyvensena - tai ne vien pasimaudymas jūroje.

"Idant atsakytume į klausimą, kas yra sveika gyvensena, pirmiausia reikia žinoti, kad yra sveikatos kultūra, - aiškino profesorius A. Kirkutis.

- Sveika gyvensena pirmiausia yra kultūringa gyvensena, tai yra, kai nežalojama šalia esančiųjų sveikata. Kalbama ne vien apie rūkymą, besaikį alkoholio vartojimą, bet ir apie mokėjimą bendrauti neįžeidžiant pašnekovo. Tad sveika gyvensena kartu yra ir žmogaus vidinė kultūra." Parlamentarė D. Mikutienė pastebi, kad yra gerų ir blogų žmonių veidai. "Kokios žmogaus galvoje būna mintys, analogiški būna ir jo veiksmai, - sako ji. - Puikus to pavyzdys - politikai."

Jūratė MAZAJEVA