Sveikatos priežiūros paslaugas - arčiau pacientų.

Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Laima Kaveckienė pateikė informaciją apie rajono gyventojų sveikatos, demografinę, socialinę būklę bei sveikatos priežiūros įstaigų situaciją. Pastaraisiais metais, vykdant sveikatos apsaugos reformą rajone, įvyko nemažai teigiamų pokyčių, tačiau spręstinų problemų liko dar ne viena. Didėja rajono gyventojų mirtingumas nuo traumų ir apsinuodijimų, sergamumas tuberkulioze ir kt. Daugėja sergančiųjų įsisenėjusiomis ligomis - žmonės dar neįprato rūpintis savo ir artimųjų sveikata.

Mažiau gimsta, mažiau ir miršta

Rajone gyventojų gimsta mažiau negu miršta. Tačiau mažėjant gimstamumui, mažėja ir mirtingumas - didėjant vidutinei gyvenimo trukmei, rajone daugėja vidutinio ir pagyvenusių, virš 60 metų, amžiaus žmonių. Klaipėdos rajone pagrindinė mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos. Antroje vietoje - mirtys dėl piktybinių auglių. O rajono gyventojų mirtingumas dėl traumų ir apsinuodijimų yra didžiausias apskrityje.
Daugėja sergančiųjų tuberkulioze, taip pat ir atviros plaučių tuberkuliozės forma, nuo kurios vengiama gydytis. Pernai priimti keturi sprendimai dėl tokių ligonių, vengiančių gydytis, būtinojo hospitalizavimo.

"Nupigino" rajono žmones

Kaip informavo rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja L. Kaveckienė, šiomis dienomis Klaipėdos teritorinė ligonių kasa patvirtino greitosios pagalbos padalinių finansavimą Klaipėdos bei Tauragės apskrityse. Šiemet miestams ir rajonams buvo numatyta skirti lėšas pagal statistinį gyventojų skaičių - Klaipėdos rajono greitajai medicinos pagalbai būtų tekę 15 proc. lėšų daugiau negu pernai. Tačiau kitiems rajonams teko mažiau. Tad finansavimas, atsižvelgiant į paslaugų teikėjų interesus, buvo apskaičiuotas pagal gyventojų skaičių ir kitus kriterijus. Dabar Klaipėdos rajonui teko 2,5 proc. lėšų daugiau negu pernai, o aplinkiniams miestams ir rajonams - šiek tiek mažiau. Tačiau pagal tai, kiek tenka lėšų vienam gyventojui, gargždiškiai ir skuodiškiai buvo gerokai "nupiginti". Skuodo rajono gyventojui vidutiniškai greitosios pagalbos paslaugų tenka už 17,7 lito, Klaipėdos rajono - 18,4. O štai Klaipėdos miesto - 21 litas, Tauragės - 22, Šilalės - 24 litai. Žiūrint iš paslaugos vartotojų, ligonių, pusės - tikra nelygybė.

Kas gydo gyvenančius soduose?

Klaipėdos rajone veikia trys pirminės sveikatos priežiūros centrai - Gargždų, Priekulės ir Paupių, aptarnaujantys iš viso 21 medicinos punktą kaimuose. Pasak savivaldybės vyriausiosios gydytojos L. Kaveckienės, neseniai Kretingalės ambulatorijos kolektyvas pareiškė norą atsiskirti nuo Paupių PSPC ir dirbti savarankiškai. Jų prašymas bus pateiktas svarstyti rajono Tarybai. Be nuostolių dirba Gargždų ir Priekulės PSPC. Paupių PSPC sekasi prasčiau. Pasak L. Kaveckienės, įstaigų vadovai turėtų labiau planuoti pajamas ir išlaidas, kontroliuoti atskirus padalinius, kad nebūtų neigiamo rezultato ir kt. Su Klaipėdos miesto savivaldybe būtina spręsti miesto prieigose ir sodų bendrijose gyvenančių žmonių pirminės sveikatos priežiūros organizavimo klausimus. Gargždų mieste dar trūksta bendrosios praktikos gydytojų, jų dirba tik trys. Trūksta darbuotojų ir Psichikos sveikatos centre.

Mokyklose medikai dirba be leidimų

Rajono mokyklose veikia 7 medicinos punktai, du stomatologiniai kabinetai, ikimokyklinėse įstaigos turi 9 bendruomenės slaugytojas. Juos išlaiko rajono savivaldybė. Stomatologijos kabinetai veikia neturėdami leidimų - higienos pasų ir leidimų veiklai, jų įranga pasenusi. Pasak L. Kaveckienės, tokią padėtį būtina taisyti. Yra gauti Gargždų "Minijos" ir "Kranto" vidurinių mokyklų prašymai, kad stomatologijos kabinetai išliktų. "Turime kelis variantus, kaip pertvarkyti stomatologines paslaugas mokyklose. Pirma, kabinetai naikinami, įsteigiamas kabinetas Gargždų poliklinikoje, kuriame gydytojas teiktų paslaugas tik vaikams. Antru atveju abu kabinetai aprūpinami nauja įranga, dirba tik pusę dienos, o vasarą nedirba. Pagal trečią variantą mokyklose stomatologines paslaugas, finansuojamas iš PSPC, teikia privatūs gydytojai. Kažkurį variantą teks pasirinkti, nusprendus rajono Tarybai", - sakė L. Kaveckienė.

Gargžduose - slaugos lovos

Pastaraisiais metais, nepaisant esamų problemų (nestabilus ir ydingas sveikatos priežiūros finansavimas trukdo planuoti įstaigų veiklą, įstatymų kaita, sveikatos apsaugos politikos tęstinumo stoka ir kt.), sveikatos reforma rajone gerokai pasistūmėjo į priekį. Parengta ir vykdoma rajono pirminės sveikatos priežiūros plėtros programa, kurios vienas pagrindinių tikslų - gerinti paslaugų prieinamumą. Įkurti ir sėkmingai dirba pirmieji du privatūs bendrosios praktikos gydytojų kabinetai Endriejavo seniūnijoje, kapitališkai suremontuotas Gargždų PSPC greitosios medicinos pagalbos centras, parengtas Gargždų ligoninės restruktūrizavimo projektas. Rajone yra įsteigtos 45 slaugos lovos: Paupių PSPC Plikių ambulatorijoje - 8, Priekulės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje - 37 (dar 23 lovos skirtos klaipėdiečiams slaugyti). Plikiuose, Gargždų ir Priekulės ligoninėse yra dar 21 globos lova.
"Situacija dėl slaugos rajone nėra gera. Žmonės pageidauja, kad slaugos paslaugos būtų Gargždų ligoninėje, nes dabar tenka važiuoti į Priekulę. Priekulės ligoninės pastatai seni, nepritaikyti tokiems pacientams, sunkios darbo sąlygos. Plikių ambulatorijai lėšų slaugai nepakanka, todėl skyriaus veikla 1-2 mėnesiams nutraukiama. Pigiau slaugos lovas išlaikyti ir tuo pačiu teikti ligoniams daugiau kitų paslaugų gali Gargždų ligoninė, turinti tam visas sąlygas. Todėl siūlysime rajono Tarybai pritarti projektui, kad 20 slaugos lovų iš Priekulės ligoninės būtų perkelta į Gargždus", - sakė savivaldybės vyriausioji gydytoja L. Kaveckienė.
Šiomis dienomis gautas Klaipėdos miesto mero R. Taraškevičiaus atsakymas į rajono Savivaldybės paklausimą dėl paslaugų pirkimo iš Priekulės ligoninės, kuriame informuojama, kad Klaipėdos miesto ligoninėje steigiamas Slaugos skyrius ir nuo 2003 m. balandžio 1 d. nutraukiama sutartis su Priekulės ligonine dėl klaipėdiškių gydymo joje.