Sveikatos versmė - gamtoje

Sveikatos versmė - gamtoje

Neužterštas dirvožemis ir aplinka, sveiki augalai ir gyvūnai - sveikas žmogus, teigia mokslininkai. Tačiau, anot jų, laukinė gamta ir bioįvairovė Lietuvoje nyksta, mažėja vaistingųjų augalų augimviečių, vis labiau nuodijama aplinka.

"Kadaise lietuvių maistas ir vaistas buvo augalai, o patirtis, kaip juos naudoti, perduodama iš kartos į kartą. Tačiau mes jau esame praradę daugelį tų paslapčių, bet stenkimės jas atrasti iš naujo", - ragino žinomas šalyje profesorius Antanas Svirskis, kalbėdamas konferencijoje Klaipėdoje. Profesoriaus teigimu, žmogaus sukurti cheminiai vaistai nėra tobulesni negu sukurti gamtos.

"Turime senas vaistažolių ruošimo ir naudojimo tradicijas. Deja, mūsų gamta dėl pramonės veiklos jau yra smarkiai užteršta, ir nebėra tokia, kokia buvo prieš 50 ar 100 metų.

Aišku, Lietuva, palyginus su kitomis pasaulio šalimis, dar yra švarus kampelis. Dirvožemis gali būti užterštas įvairiausių pesticidų ir sunkiųjų metalų likučiais. Todėl ne tik maisto produktai, pašarai, bet ir vaistažolės turi būti auginami ir ruošiami labai atidžiai.

Nuo seno vaistažolės buvo renkamos natūraliose pievose ar miškuose. Tai pačios vertingiausios vaistažolės. Deja, didėjant užterštumui ir mažėjant bioįvairovei, tą daryti vis sunkiau.Tenka kurti vaistažolių auginimo ūkius ar įrengti specialius plotus", - pasakojo prof. A. Svirskis.

Nyksta laukinė gamta

Prof. A. Svirskio teigimu, Lietuvoje šiuo metu auga per 2000 augalų rūšių (pasaulyje - apie 500 000). Dešimtadalis jų jau įtraukta į Raudonąją knygą ir tas sąrašas kasmet ilgėja.

"Daug metų atlieku fenologinius stebėjimus. Daugelį stebimų augalų rūšių berandu tik melioracijos grioviuose ar prie geležinkelio sankasų. Labai sunyko, tiksliau buvo sunaikintos ir daugelio populiarių vaistažolių augimvietės.

Kai kur Lietuvoje nebeįmanoma rasti puplaiškių, ajerų, valerijonų, vingiorykščių, pataisų, bitkrėslių, varnalėšų, plačialapių gysločių ir daugelio kitų vertingų vaistažolių net ir mažų augimviečių. Menu laikus, kai daugelį išvardintų augalų buvo galima rasti pakelėse, mažų upelių prievagėse bei laukų pakraščiuose.

Tikriausiai į tuos laikus, kai natūralių pievų kvadratiniame metre augo po keliasdešimt augalų rūšių, plytėjo dobilų laukai, jau ir norėdami nebegrįšime", - su liūdesio gaidele kalbėjo prof. A. Svirskis. Anot mokslininko, išarta ir apleista natūrali pieva atsistato tik po 30 metų.

"Tokios pievos žydėjo visą vasarą, jose dūzgė kamanės ir bitės, pleveno drugeliai, sėkmingai perėjo griežlės, kurapkos, vieversiai. Ganomos karvutės, nors davė ir mažiau pieno nei dabartinės, buvo sveikos, nes maitinosi įvairiomis žolėmis, tarp kurių buvo daug vaistažolių. Todėl jų pienas su medumi buvo vaistas nuo daugelio ligų", - sakė prof. A. Svirskis.

Natūralių pievų ir bioįvairovės išsaugojimo problema aktuali daugelyje šalių ir ją bandoma spręsti.

Pagal naujas Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio politikos nuostatas numatomas vadinamasis žemės ūkio veiklos žalinimas. Pagal jį bus apribotas pesticidų naudojimas, o ūkiai privalės užsėti ir saugoti bei prižiūrėti daugiafunkcines (laukų pakraščių) žalienų juostas, užimančias iki 7 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, panašiai kaip tai daroma Šveicarijoje. Taisyklės įsigalios jau nuo kitų metų.

Vietoj vejų - vaistažolės?

Prof. A. Svirskio teigimu, reikėtų dar labiau skatinti ekologinės žemdirbystės plėtrą šalyje, nes ji ne tik aprūpina gyventojus kokybiškais maisto produktais, bet ir saugo gamtą.

Pavyzdžiui, Lenkijoje net 80 proc. smulkių ekologinių ūkių vertinami tik už gamtosauginių problemų sprendimą. Jie ne tik saugo gamtą, augina netradicinius augalus, vaistažoles, gyvūnus, aprūpina save, gimines ir kaimynus kokybiškais maisto produktais. Lenkijoje kasmet išauginama apie 20 tūkst. tonų 70-ies rūšių vaistažolių, kas sudaro apie 40 proc. ES rinkos (Lietuvoje - vos 280 tonų).

Anot prof. A. Svirskio, ūkeliai gauna tokią pat paramą kaip ir stambūs prekiniai ekologiniai ūkiai. Tuo tarpu mūsų ūkininkai, net turintys 1- 2 ha ekologinius ūkelius, priversti užsiimti nereikalingo popierizmo šūsnių tvarkymu ir pažymų apie realizuotus kelis maišus produkcijos pildymu bei kontrolierių vizitų atlaikymu", - piktinosi mokslininkas.

Anot jo, Lietuvoje yra keliolika vaistažolių ir retų augalų rūšių auginimo ūkių. Pernai vaistingųjų augalų plantacijos šalyje tesudarė vos 2000 ha plotą.

"Medingųjų augalų auginimu turėtų labiau domėtis visi bitininkai. Yra didelės galimybės turėti tokius ūkius kiekviename rajone. Būtina atgaivinti kaimo mokyklų ir vaikų darželių mokomuosius daržus, kolekcinius augynus, jaunųjų ūkininkų būrelius.

Dabar tampa mada visur įsirengti įvairaus dydžio vejas. Graudu darosi matant, kaip žmonės kas savaitę suprakaitavę, naudodami įvairiausią, dažniausiai klaikiai ūžiančią techniką "obliuoja" beataugančią žolelę. Daugelyje užsienio šalių namų savininkai jau atsisakė tokios žolynų "kosmetikos".

Žmonės mieliau sėja dekoratyvinių gazonų sėklų mišinius, gėrisi visą vasarą žydinčiais augalais, renka vaistažoles ir tik rudeniop juos 1-2 kartus nušienauja, o žolę panaudoja komposto gamybai", - sakė A. Svirskis. Taigi, ekologizuoti žemės ūkio gamybą ir gamtinės aplinkos priežiūrą yra daugybė metodų ir būdų.

Anot mokslininko, taip užtikrintume ne tik sveikesnę ir jaukesnę aplinką, bet ir kokybiškų vaistažolių, maisto produktų ir pašarų gausą ir eksportą. Juolab kad vaistažolių supirkėjai žada už Lietuvoje surinktas vaistažoles mokėti brangiau nei už įvežtines.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder