Sveikos gyvensenos programas keičia gyvenimas

Sukaktis

Klaipėdos miesto savivaldybei patarianti, kaip ugdyti sveiką visuomenę, Bendruomenės sveikatos taryba (BST) atšventė 10-mečio jubiliejų. Ir ne tik šventė - bet ir dalijosi gerąja patirtimi su kitų savivaldybių sveikatos tarybomis.

Klaipėdos BST vadovaujanti mero patarėja Audra Daujotienė įsitikinusi, jog bendravimas su kolegomis iš kitų savivaldybių daug svarbesnis ir naudingesnis nei su užsienio partneriais. Todėl mokymasis iš kitų, kartu dalijimasis savąja patirtimi įtrauktas ir į ateities planus.

Naujas politinis organas - bendruomenių sveikatos tarybos prie miestų tarybų Lietuvoje pradėtos kurti prieš 10 metų. Ar sunki buvo pradžia?

Tuomet, kai pradėjome dirbti, buvo skiriamos tam tikros lėšos iš Gamtosaugos fondo. Tas fondas tuomet iš baudų surinkdavo daug daugiau lėšų nei dabar, apie 5 mln. litų. Mes gauname apie 20 proc. tų lėšų, apie 300 tūkst. litų, o tuomet ši suma siekdavo beveik milijoną.

Tos lėšos BST apsisprendimu, Tarybai patvirtinus, daugiausia buvo skiriamos gydymo įstaigų aplinkai tvarkyti, panaudotoms liuminescencinėms lempoms utilizuoti, vandeniui tirti, vakcinoms pirkti ir pan.

Bet pradėję dirbti pajutom, kad savivaldos funkcija - užsiimti sveikatinimu, kuruoti pirminę sveikatos priežiūrą, todėl lėšos turi būti skiriamos sveikai gyvensenai propaguoti. Ir propaguoti patraukliai, ne vien leidžiant kokius lankstinukus.

Tad pradžioje lengva nebuvo, juk ne viską žinojome, nebuvome dirbę toje srityje.

2002 metais, įvertinę, kokiom ligom linkę sirgti klaipėdiečiai, apsibrėžėte, kokiomis kryptimis dirbsite artimiausius 10 metų. Ar tai pateisino jūsų viltis?

Taip, pasirinkome tas kryptis, atsižvelgdami į didesnį klaipėdiečių sergamumą tam tikromis ligomis. Prioritetu tapo tuberkuliozės, vaikų ligų, traumatizmo, širdies ir kraujagyslių ligų, narkomanijos prevencija. Patvirtinome programas iki 2012 metų.

Dabar jau dirbdami jaučiame, kad reikėjo ne programas tvirtinti, o kryptis, nes gyvenimas vis ką nors pakeičia. Pvz., onkologijos programa, pagal kurią buvo atliekami nemokami gimdos kaklelio ir prostatos tyrimai, po dvejų metų peraugo į valstybinę. Teko ją pakoreguoti, pakeisti į sveikos gyvensenos propagandą.

Į kokią visuomenės dalį labiau orientuojatės?

Mūsų tikslas - daugiau dirbti su jaunimu, mokyti juos, kad suprastų, jog sveikai gyventi turi pats. Jį dar gali mokyti, o vyresniems reikia sudaryti sąlygas sveikai gyventi, sportuoti. Todėl pradėjom rengti konkursus vaikams, skatinančius sveiką gyvenimo būdą. Kvietėme sveikiausios klasės konkurse dalyvauti mokyklas, atsiliepė jų 13. Vaikai paskatinti premijomis, prizais.

Paskui sugalvojome, kad gali būti ne tik sveikiausios klasės, bet ir sveikos pertraukos konkursas. Sumanėme, kad mokyklose galėtų atsirasti stalo teniso stalai. Ši nebrangi priemonė vaikus užimtų per pertraukas. Iš savo patvirtinto fondo konkurso būdu nupirkome teniso stalų, juos atidavėme 13 mokyklų, toms, kurios dalyvavo sveikiausios klasės konkurse.

Vyresniems nuo praeitų metų pradėjome skelbti sveikatos mėnesius, sudarydami sąlygas ateiti į sporto salę. Spaudoje paskelbiame, kada šis mėnuo prasideda, kokiose sporto, treniruoklių salėse ar baseinuose kokiomis valandomis galima sportuoti. Ši idėja pateisino viltis, sportuoti ateina net septyniasdešimtmečiai, praeitais metais dalyvavo iki tūkstančio gyventojų. Šiais metais šiems sveikatos mėnesiams skyrėme daugiau lėšų ir periodą pratęsėme.

Be abejo, mūsų lėšos skiriamos ir kitiems tikslams - pavyzdžiui, vandens taršai matuoti telkiniuose, vakcinoms pirkti, išlaikome švirkštų keitimo kabinetus, mobilųjį švirkštų keitimo punktą, pagalbos telefoną.

Su kokiomis problemomis susiduriate, ko trūksta, kad jūsų darbas visuomenei būtų dar naudingesnis?

Susidarytas programas vykdome, tačiau turi būti sukurtos metodikos, kaip įvertinti, ar kas nors pagerėjo nuo mūsų darbo, pasitikrinti, ar teisinga kryptimi einame. Monitoringo metodikos patys negalime sukurti, reikia valstybės paramos. Ateityje daugiau norėsime bendradarbiauti su Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetu.

Jaučiame, kad visuomenę reikia vis daugiau informuoti, žiniasklaidos priemonėse skelbti apie akcijas, renginius, visose radijo stotyse rengti laidas.

Beje, buvo atlikti tyrimai, ar dažnai paaugliai vartoja alkoholį, rūko. Išvados buvo akivaizdžios: tarp tų paauglių, kurių tėvai savaitgaliais, vakarais būna su jais, rūpinasi, bendrauja, mažiau rūkančių, geriančių.

Taryba sudaroma ne tik iš politikų, savivaldybių darbuotojų, bet ir nevyriausybinių organizacijų, gydymo, mokslo įstaigų atstovų. Ar nesunku sukviesti žmones?

BST tvirtina miesto taryba, tad įstaigoms prestižo reikalas deleguoti savo atstovą. Iš jų vieni dirba daugiau, kiti mažiau.

Geriausia, sakoma, mokytis iš savo klaidų. Ką darytumėte kitaip?

Reikėtų tvirtinti ne programas, kaip esame padarę, o tik kryptis, kuriomis numatome dirbti. Nes programas vis tiek kasmet turime koreguoti, o numatę kryptis kasmet galėsime konkretizuoti veiksmus. Bet dabar negalime nieko keisti, kol nepabaigėme, ką esame suplanavę iki 2012 metų.

Yra ką gerinti, tobulinti, tai ir darome kasmet.

Genovaitė PRIVEDIENĖ