"Šventinę" depresiją padės įveikti psichologai

Pataria specialistas

Artėja gražiausios metų šventės, tačiau yra nemažai žmonių, kurie švenčių nelaukia. Vienatvės, liūdesio, dvasinio nuovargio nuotaikos kamuoja nebūtinai tik vienišius, bet ir supratimo savo šeimose, draugų rate stokojančius žmones. Psichologai tokią būseną sąlygiškai vadina "šventinė depresija" ir pataria neužsisklęsti savyje, stengtis ieškoti pagalbos.

Apie tai, kaip galima padėti sau, kokią pagalbą užėjus "šventinei depresijai" ar iškilus kitoms problemoms, mums gali suteikti specialistai, kalbamės su gargždiške psichologe, individualios įmonės "Tavo psichologas" direktore Daiva Banevičiute.

- Kaip atsiranda ta "šventinė depresija" ir kaip nuo jos apsiginti?

- Trūkstant saulės šviesos, žmogaus organizme sumažėja atitinkamų hormonų gamyba, todėl atsiranda polinkis į nerimą, blogą nuotaiką, sustiprėja vienišumo jausmas. Baigiantis metams ir artėjant naujiems, dažnai žmogų ima kamuoti ir egzistenciniai klausimai: ar aš pajėgsiu toliau išmaitinti šeimą, ar aš teisingai gyvenu, ar aš esu kam nors reikalingas, ar seksis mano verslas ir t.t.

Užėjus niūrioms mintims ir dar atsiradus kokių nors papildomų problemų žmogui tampa tiesiog sunku gyventi. Tokiu atveju reikalinga artimo žmogaus pagalba. Nebūna taip, kad visai nėra kažko šalia. Tik reikia nebijoti kreiptis.

Bet būna taip, kuomet žmogus, nenorėdamas tapti kažkam našta su savo problemomis, pats savaime ima atsiriboti nuo savo artimųjų, draugų. Laukia, kol kas jį kur nors pakvies, atkreips dėmesį. O gal kartais to pakvietimo ir nebūtina tikėtis, pačiam reikia stengtis daugiau domėtis, rodyti iniciatyvą susitikti, bendrauti, o ne laukti ir kentėti.

Kita vertus, artimieji dažnai daro klaidą, mokydami depresinės nuotaikos apimtą žmogų gyvenimo. Jie ieško problemų sprendimo būdo, o tam žmogui tuo tarpu tereikia, kad jį tik išklausytų, suprastų, užjaustų.

Svaigalų vartojimas tik pagilina problemą. Nebūtinai vieną gyvenantį žmogų kamuoja nerimo, vienišumo jausmai, paaštrėjantys prieš didžiąsias metų šventes. Pažįstu moterį, kuri turi gerą šeimą, bet jai yra blogai. Iš savo artimųjų ji sulaukia patarimų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, bet tai jai nebepadeda. Tokiu atveju psichologinė pagalba žmogui būtų naudinga, padedanti susigaudyti, susitaikyti pačiam su savimi.

- Kuom psichologas gali padėti depresinių nuotaikų kamuojamam žmogui?

- Psichologai konsultuoja žmones, turinčius prisitaikymo, elgesio, bendravimo su aplinkiniais sunkumų. Tai kas kalbama konsultacijos metu yra žinoma psichologui ir klientui. Todėl su psichologu žmogus gali būti savimi ir jaustis saugiai nusiimdamas "kaukes", kurias užsideda bendraudamas savo aplinkoje.

Dažnai žmogus tikisi, kad psichologas atsakys už jo gyvenimo sėkmę ir spręs jo problemas - kur mokytis, kaip spręsti darbe iškilusius konfliktus, ar skirtis su vyru ar žmona, ar gyventi toliau kartu ir t.t. Psichologas padeda klientui pačiam spręsti savo problemas. Joks psichologas negali kitam žmogui pasakyti, kaip jam gyventi.

Konsultavimo sėkmė priklauso nuo tarpusavio bendradarbiavimo - tai bendras dviejų žmonių užsiėmimas, o ne serija susitikimų, per kuriuos psichologas nurodo klientui ką ir kaip šis turėtų daryti. Pavyzdžiui, gydytojas ar advokatas, teikdami žmogui pagalbą, iniciatyvą laiko savo rankose.

Kitaip yra susitikus su psichologu. Pats žmogus pasirenka pokalbio temą, jis pats turi parodyti iniciatyvą spr'a5sdamas savo problemas. Psichologas atidžiai išklausys ir skatins geriau suvokti savo jausmus. Neskubės guosti. Skirtingai nei artimieji ar draugai, nebandys pralinksminti, kai jums bloga. Taip psichologas elgsis todėl, kad neigiamos emocijos, kenksmingi įsitikinimai neišnyksta, bandant juos "pamiršti".

- Dažnai žmonės bijo kreiptis pagalbos, neįžvelgdami skirtumo tarp psichologo ir psichiatro.

- Psichiatras - tai gydytojas, kuris diagnozuoja, gydo psichikos ir elgesio sutrikimus. Pagrindinis jo gydymo metodas - medikamentinis. O psichologas padeda nustatyti šiuos sutrikimus įvairių psichologinių testų pagalba. Taip, sunku yra nuspręsti eiti pas psichologą.

Dažnai tenka išgirsti, "man reikia psichologinės pagalbos", tačiau po to seka juokas ir nesusimąstoma apie tai rimčiau. Maždaug, tai toks pokštas. O ką, jei apie tai pagalvoti rimtai, ar tikrai nereikia? Būna, kad "nelaimė viena nevaikšto", tačiau kodėl po pirmojo signalo neatkreipus dėmesio į save, į savo santykius su šeima, draugais ar bendradarbiais.

Visada atrodo, kad dar ne laikas, tačiau, kai jau tampa nebepakeliama, buvo delsta ir laukta to paskutinio signalo... Ar dabar jau laikas? Visada yra laikas, tačiau skiriasi galimybės gerai jaustis trukmė. Vienam pakanka kelių susitikimų, kitam prireikia kelių mėnesių, metų.

Psichologas yra toks specialistas, kuris gali pamatyti ir padėti kitam pažvelgti į tokius dalykus, kurių, susipainiojus savo gyvenimiškose problemose, pačiam nebesimato. Į psichologus kreipiasi žmonės, norintys geriau pažinti bei suprasti save, siekiantys pagerinti savo gyvenimo kokybę.

Jolanta BENIUŠYTĖ