Tėvai nebeveda vaikų skiepytis

Rizika

Difterija, stabligė, poliomielitas - tai sunkios nepagydomos ligos, praėjusio šimtmečio pradžioje nusinešusios pasaulyje milijonus gyvybių. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo šių ligų - skiepai. Tačiau ir šiandien gydytojai jau skambina pavojaus varpais - tėvai nebeveda vaikų skiepytis. Skiepų ima vengti ir patys suagusieji.

Vengia skiepytis

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) Klaipėdos rajono filialo duomenimis, kasmet mažėja skiepijamų nuo užkrečiamųjų ligų mokyklinio amžiaus vaikų skaičius.

- Ikimokyklinio ugdymo įstaigose laikomąsi vaikų profilaktinių skiepijamų kalendoriaus, čia problemų nėra. Anksčiau ir mokyklose vaikai būdavo paskiepijami beveik 100 procentų. Tačiau pasikeitus skiepijimo tvarkai, ženkliai ėmė mažėti paskiepijamų moksleivių skaičius, - sakė filialo gydytoja epidemiologė Ina Kuznecova.

Anksčiau vaikai būdavo skiepijami pačiose mokyklose, o dabar ši funkcija perduota pirminės sveikatos priežiūros centrams. Pasak gydytojos I. Kuznecovos, mokyklos slaugytoja primena tėvams, kad atėjo laikas skiepyti savo atžalas. Tačiau ar tėvai nuves vaiką į skiepų kabinetą, priklauso nuo tėvų atsakomybės lygio.

O kad atsakomybės trūksta, parodo tas faktas, jog šiuo metu, Klaipėdos VSC rajono filialo duomenimis, paskiepijama šiek tiek daugiau kaip 60 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį be priežasties į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą neatėjo pasiskiepyti 259 vaikai, o spalį - jau 453. Tuo tarpu profilaktiniai skiepai nuo tokių užkrečiamųjų ligų kaip tuberkuliozė, hepatitas B, kokliušas, difterija, stabligė, poliomielitas, tymai, raudonukė, epideminio parotitas, tėvams nekainuoja - vakcinas apmoka valstybė.

Kalbos apie skiepus

Gydytojai mano, kad skiepijamų vaikų sumažėjo ne vien dėl to, kad tėvai pamiršta savo atžalas nuvesti į skiepų kabinetus ar nelaiko tai svarbiu reikalu.

"Sklinda kalbos, kad skiepai kenkia sveikatai. Galbūt tėvus gąsdina pasitaikančios povakcininės reakcijos: galvos skausmai, pakilusi temperatūra. Bet tai yra normali organizmo reakcija į skiepus, kuomet susiformuoja imunitetas užkrečiamoms ligoms", - sakė Klaipėdos VSC rajono filialo gydytoja epidemiologė Ina Kuznecova.

"Skiepų vakcinos gąsdina ir alergiškus vaikus auginančius tėvus. Pati turiu į alergijas linkusią dukrą ir galiu patvirtinti, kad skiepijant alergišką vaiką, pasitarus su gydytojais, galima išvengti nepageidaujamų reakcijų".

Tuo tarpu neskiepydami vaikų, tėvai tuo pačiu nebeapsaugo jų nuo mirtinai pavojingų ligų - poliomielito ar difterijos. Susirgus šiomis ligomis, pasveikti nebeįmanoma, nes vienintelė apsauga - skiepai.

"Atrodo, šių ligų mūsuose nebėra, jos liko kažkur praeityje. Deja, mirtimi pasibaigusių difterijos, - ligos, panašios į gripą - atvejų šiemet jau buvo nustatyta Rusijoje. Jeigu daugės nesiskiepijančių žmonių, ši pavojinga liga gali imti vėl plisti. Itin sunki liga yra poliomielitas, kuris sukelia gilią žmogaus fizinę ir psichinę negalią. Šios ligos sukėlėjas tūno žmogaus organizme ir tik skiepais įgavus imunitetą, galima būti garantuotiems, kad vaikas nesusirgs poliomielitu.

Ypač daug rizikos susižeidus užsikrėsti stablige - liga, panašia į pasiutligę. Nuo jos taip pat apsaugo tik skiepai",- pasakojo gydytoja I. Kuznecova.

Skiepai - iš darbdavio lėšų

Turbūt dar nedaugeliui žinoma, jog šiemet spalio mėnesį išėjo Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas darbuotojų, skiepijamų darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašas. Skiepijama nuo 14 užkrečiamųjų ligų: gripo, hepatito A ir B, erkinio encefalito, pasiutligės, stabligės, difterijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, vėjaraupių, geltonojo drugio, vidurių šiltinės, poliomielito, choleros, meningokokinės infekcijos.

Nuo daugelio šių ligų turi būti skiepijami darbuotojai, užsiimantys žmonių sveikatos priežiūros veikla. Taip pat sąraše nekart minimos ir kitos veiklos sritys, susijusios su rizika darbuotojams susirgti kai kuriomis užkrečiamomis ligomis: teisingumo ir teismine, visuomenės saugumo ir teisėtvarkos, gynybos, priešgaisrinių tarnybų, veterinarine, nuotekų ir atliekų šalinimo, socialinio darbo veikla.

Skiepijimas nuo tokių "egzotiškų" ligų kaip geltonasis drugys ar cholera susijęs su darbu šalyse, kur galimi infekuotų moskitų įkandimai ar negarantuojamas maisto ir vandens saugumas. Sveikatos ministro įsakyme dėl skiepijimo darbdavio lėšomis numatoma ir kita profesinė veikla, kuomet žmogus darbo metu gali būti veikiamas biologinės rizikos veiksnio ir atsiranda tikimybė susirgti užkrečiama liga. Šiuo atveju darbdaviai savarankiškai priima sprendimą dėl darbuotojų skiepijimo įmonės lėšomis.

- Daugiausiai svarstymų, skiepytis ar ne, kyla dėl gripo, nes tai labiausiai paplitusi užkrečiamoji liga. Darbdaviai turi apsispręsti, kas naudingiau: ar tam tikra lėšų suma skiepams, sveiki darbuotojai ir nesumažėjęs darbo našumas, ar nedarbingumo lapeliai gripo epidemijos metu, - darbdaviams pasvarstyti siūlo Klaipėdos VSC rajono filialo gydytoja epidemiologė Ina Kuznecova. - Gripo vakcina vienam žmogui nekainuoja nei 20 litų. Pavyzdžiui, mūsų įstaigos visi darbuotojai yra pasiskiepiję nuo gripo.

Gripas gal ir nėra sunkus savo eiga, tačiau visada išlieka komplikacijų rizika - žaibiškos ligos formos ar meningito. Šiuo metu dar nėra vėlu skiepytis nuo gripo, nes šios ligos epidemijos paprastai kyla sausio pabaigoje - vasario mėnesį.

Jolanta BENIUŠYTĖ